Pensijų fondai: atsiimti pinigus ar ne?

Gąsdina pasekmėmis

Lapkritį graudų pranešimą buvo išplatinęs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

„Gerovės valstybė, mokesčiai ir pajamų didinimas, socialinė rūpyba ir pensijos, investicijos į kelius, švietimas bei sveikatos apsauga. Ant šių banginių laikosi iš esmės visos politikų rinkiminės kampanijos. Kadangi kitąmet Lietuvoje numatomi net treji rinkimai, šalies rinkėjui po truputį praveriamos ir trigubo dydžio pažadų parduotuvės durys. O už jų - nauji būdai, kaip visiškai legaliai „nusipirkti" daugiau kaip milijoną rinkėjų už jų pačių pinigus. Objektas - 6,6 mlrd. eurų vertės santaupos antros pakopos pensijų fonduose, iš kurių apie 1,65 mlrd. eurų, kaip jau buvo siūlyta kai kuriuose projektuose, galbūt būtų galima leisti išsigryninti", - teigė T.Gudaitis.

Jis gąsdino, kad toks sprendimas galėtų atnešti liūdnus padarinius.

„Analizuodami savo šalies politikų rinkimų pažadus ekonomistai užsienyje laikosi pozicijos juos būtinai vertinti makroekonominiame kontekste. Šiuo metu kontekstas yra įkaitęs, o pinigus centriniai bankai brangina keldami palūkanas ne tiesiog šiaip, o stengdamiesi numaldyti įsišėlusią infliaciją, kuri smarkiai padidina išlaidas visų ir viskam: nuo maisto prekių iki - sąrašas begalinis.

Kodėl ekonomiką vėsinti turėtų tik turintieji būsto paskolas? O taip iš esmės ir atsitiktų, į rinką įmetus vieno mėnesio valstybės biudžeto pajamų apimtį. Kaip parodė Estijos situacija, gyventojai tokius staiga atsilaisvinusius savo pensijų pinigus paprasčiausiai suvartojo, tuo iš esmės dar labiau įkaitindami šalies ekonomiką ir, kaip be to, iš savęs atimdami didesnių pajamų senatvėje galimybę.

Ar panašus sprendimas Lietuvoje pasitarnautų gerovei valstybėje? Drįsčiau tuo abejoti", - dėstė fondų atstovas.

Reikia sugrąžinti tikėjimą sistema

„Vakaro žinios" primena, kad Seimas spalio pabaigoje atmetė prezidento Gitano Nausėdos siūlymą leisti kaupiantiems pensiją antroje pakopoje išsiimti kartą gyvenime, nesulaukus pensijos, 25 proc. sukauptos sumos.

Pristatydama iniciatyvą prezidento patarėja Irena Segalovičienė akcentavo, kad tai būtų paskatinimas dalyvauti pensijų kaupime.

„Būtina didinti žmonių pasitikėjimą pačia sistema. Sugrąžinti žmonėms tikėjimą, kad tai yra jų lėšos, jų turtas, o ne kažkur nusavinti, užrakinti pinigai, kuriais negali pasinaudoti netgi nelaimės atveju. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vertinimu, galimybė atsiimti sukauptas sumas vienkartinėmis išmokomis, kai kaupiantysis susiduria su reikšminga finansine krize, suserga kritine liga ar esant kitoms reikšmingoms gyvenimo aplinkybėms, yra veiksnys, kuris skatina tą patrauklumą ir skatina gyventojus dalyvauti pensijų kaupime sąmoningai suprantant, kad tai yra svarbi pensijų sistemos dalis", - pabrėžė prezidento patarėja.

Draudžia naudotis nuosavybe

Už prezidentūros pataisas tuomet balsavusi Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė „Vakaro žinioms" paaiškino savo apsisprendimo priežastis ir kartu pateikė kontrargumentų T.Gudaičio pranešime išdėstytoms mintims.

„Nematau logikos pasakyme, kad, leidus žmonėms išsigryninti dalį pinigų padidėtų infliacija. Nes, visų pirma, tai nebūtų masinis reiškinys: netikiu, kad visi vienu metu pultų atsiiminėti lėšas. Antra - būtų leidžiama atsiimti tik iki ketvirtadalio sukauptos sumos. Kiti veiksniai infliaciją kelia, o ne tokios nedidelės sumos.

Tačiau pensijų fondai yra sėkmingas verslas ir natūralu, kad jie nori išlaikyti galimybę kaupti pelną, nors jis dažnai kaupiamas pačių pažeidžiamiausių žmonių sąskaita. Be to, reikia pripažinti, kad dažnai žmonės į sistemą yra įtraukiami ir ne savanoriškai - kai kurie tik po automatinio įtraukimo apie tai sužino, bet nebeturi galimybės pasitraukti. Matau daug šio verslo nesąžiningumo", - dėstė A.Širinskienė.

Politikė nesuvokia, kodėl valdantieji nesupranta, jog kai kuriems žmonėms gal būtent dabar reikia savo sukauptų pinigų. Ir tikrai ne pravalgymui.

„Jei sakome, kad pensijų fonduose sukaupti pinigai yra žmogaus nuosavybė, nesuprantama, kodėl jis neturi teisės disponuoti savo nuosavybe. O dabar, ištikus bėdai, jis negali naudotis savais pinigais ir dažnu atveju turi imti paskolą ir mokėti palūkanas", - stebėjosi A.Širinskienė.

ESO skolą grąžins anksčiau

ESO 156 mln. eurų permoką grąžins greičiau nei per 15 metų - buitiniams vartotojams 51 mln. eurų siūloma grąžinti per 2,5 metų, likusias lėšos nebuitiniams vartotojams - per 7,5 metų.

Tokį permokos grąžinimo grafiką penktadienį žurnalistams pristatė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.

Pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos su ESO sutartą pasiūlymą, permoka gyventojams būtų sugrąžinta iki 2027 m., verslui - 2032 m. - pradedant nuo kitų metų liepos.

„Priėjome prie alternatyvos, kad likusi suma būtų grąžinta ne vėliau kaip per 7,5 metų, ją diferencijuojant.

Buitiniams vartotojams apie 50 mln. eurų būtų grąžinta per 2,5 metų, nebuitiniams vartotojams ne vėliau kaip per 7,5 metų", - sakė R.Pocius.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras Algirdas BUTKEVIČIUS:

„Pensijų fondų atstovas kalbėjo, kad, leidus pasiimti dalį pinigų, padidėtų infliacija ir rėmėsi Estijos pavyzdžiu. Tačiau Estija leido išsiimti visus pinigus, o ne 25 proc., kaip siūlė mūsų prezidentūra. Todėl natūralu, kad 5 mlrd. eurų įmetimas į rinką, ir dar daug mažesnę nei Lietuvos, ten sukėlė infliaciją", - T.Gudaičio argumentą paneigė A.Butkevičius.

A.Butkevičius karštai palaiko prezidentūros siūlymą leisti žmonėms, esant rimtoms priežastims, atsiimti dalį sukauptų pinigų. Kitas T.Gudaičio teiginys, kad tokiu būdu ekonomiką vėsintų tik būsto paskolų gavėjai, jo irgi neįtikino: mat didelė dalis jų taip pat kaupia pensijų fonduose. Todėl galimybė išsigryninti dalį pinigų padėtų išsimokėti dėl sukilusių palūkanų nežmoniškai padidėjusias įmokas bankams.

„Tačiau turėtų būti iš fondų leidžiama išsiimti dalį pinigų tik nurodant svarią priežastį, kaip kad, pavyzdžiui, imant vartojimo paskolą - ji juk neišduodama pravalgymui. Galima leisti išsiimti iš fondų, pavyzdžiui, nurodant, kad pinigai bus skirti mokėti padidėjusias įmokas bankui. O jos smarkiai išaugo. Štai aš neseniai už automobilio išperkamąją nuomą mokėdavau po 400 eurų per mėnesį, o dabar dėl padidėjusių palūkanų jau sumokėjau 556 eurus. Toks atvejis visiškai nepaskatintų infliacijos augimo, nes pinigai nebūtų skirti vartojimui, jie tik padėtų žmogui išvengti perkamosios galios mažėjimo.

Taip pat iš fondų turėtų būti galima išsigryninti dalį pinigų esant sveikatos problemoms, per gaisrą sudegus turtui ir panašiai", - dėstė ekspremjeras.

Jis dar kartą akcentavo, kad vis tik įstatyme turėtų būti numatyta, jog dalį pinigų iš fondų būtų galima išsigryninti tik nurodant svarią priežastį: nors tai yra žmogaus nuosavybė, kontrolė būtina tam, kad žmogus sulaukęs pensinio amžiaus neliktų su menkute pensija.

„Saugiklių reikia. Kad nebūtų taip, jog man likus iki pensinio amžiaus 5 metams atbėga anūkas ir sako: „seneli, dabar tau leidžiama nusiimti 25 proc., o man kaip tik reikia naujo automobilio". Nelabai norėčiau tokių atvejų", - reziumavo A.Butkevičius.