Parama Ukrainai blėsta: kiekvieną mėnesį, kiek mes dabar nedarome, turėsime dar metų problemą

Nors viskas atrodo geriau nei gerai, skubėti džiaugtis neleidžia situacija kitose šalyse, kuriose Ukrainos paramos klausimas stringa.

Apie tai laidoje „Alfa taškas“ kalbėjosi organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas ir Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala.

Vizitas Vakarams spaudimo nedaro

Ekspertai sutaria, kad V. Zelenskio vizitas Lietuvoje neturės didesnės įtakos Vakarų valstybėms.

„Vizitas gerai, aš nieko prieš, bet kitos šalys, nebūkim naivūs – oi, wow, čia apsilankė Lietuvoje. Labiau ką mūsų žmonės to pasekoje padarys, tai paskolins savo balsą Amerikoje ir kitur, šnekant apie tai, kaip didinti tą paramą, gerinti tą gynybą, ruoštis ateičiai ir t. t.“, – kalbėjo J. Ohmanas.

Jam pritaria ir L. Kojala: „Be abejo, tai tikrai nepakeis diskusijų Europos Sąjungoje, savaime tai nepakeis diskusijų Jungtinėse Valstijose.

Čia Lietuva, be abejo, kaip ir kitos Baltijos šalys, tikrai aktyviai dalyvaus ir skatins, kad būtų priimami Ukrainai reikalingi sprendimai, bet tikrai tas vizitas situacijos reikšmingai nepakeis.“

Nepaisant to, šis vizitas svarbus mūsų šaliai.

„Šioje vietoje tas vizitas turėjo vidinę prasmę, kad mes turime tiesiog grūdintis ir tarpusavyje bendradarbiauti, nes mes čia esame ir niekur čia nesidėsime. Turime tiesiog susidoroti su priešu“, – aiškino organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas.

Lietuva atlieka reikšmingą vaidmenį

Vilniuje lankantis prezidentui V. Zelenskiui, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas skaičiavo, kad vien sausį paramos paketas Ukrainai sieks apie 22 mln. eurų, o nuo karo pradžios parama Ukrainai sudaro 1,4 proc. BVP.

„Čia Lietuva jau iki šiol atliko reikšmingą vaidmenį. Turiu omenyje, Lietuva plačiąja to žodžio prasme: ir Vyriausybės institucijos, ir valstybė kaip tokia, ir visuomeninės organizacijos.

Tai yra labai stiprus indėlis, labai reikšmingas signalas, rodantis, kad tos valstybės, kurios yra arti Rusijos agresijos, tos, kurios, deja, yra Rusijos tiesioginėje kaimynystėje, puikiai suvokia, kad Ukraina kaunasi už mus“, – situaciją komentavo L. Kojala.

Anot jo, jeigu mes patys siųstume dviprasmiškus signalus Vakarų šalims, galimybės kitoms šalims jausti spaudimą nepamiršti Ukrainos dar sumažėtų.

„Tad turbūt reikia tik pasidžiaugti, kad ši tema tikrai nėra skaldanti nei mūsų visuomenę, nei politinį elitą, nepaisant partinių preferencijų. Reikia tikėtis, kad mes visi puikiai suvokiame ilgalaikes paskatas, kurios bus reikalingos“, – pridūrė politologas.

Kremliaus režimo džiaugsmas – ankstyvas 

Jei prisimintume karo pradžią, visą laiką buvo kalbama, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslas – sulaukti momento, kol Vakarai pavargs remti Ukrainą. Dabar, kai JAV yra nesutariama dėl paramos Ukrainai, susidaro įspūdis, kad Putinui tikslą pasiekti pavyko.

L. Kojala neslepia, kad dabartinė situacija tikrai kelia nerimą. „Akivaizdu, kad tai džiugina Putiną.

Jį matėme džiaugsmingai kalbant prieš Naujuosius metus ir kartojant tą pačią temą, kad Vakarų parama gali išsekti, pasibaigti, politinės valios nebelikti ir Ukraina tokiu atveju būtų palikta gintis pati.

Bet manau, kad tai yra dar ankstyvas Kremliaus režimo džiaugsmas. Aš manau, kad tie sprendimai vis dar yra įmanomi. Bet geriausias būdas parodyti, kad Putinas klysta, yra konkrečiais veiksmais. Ir čia tie sprendimai, kurie yra ant stalo, jau minėta, ir Vašingtone, ir Briuselyje, tiesiog turi būti kuo greičiau realizuoti.

Antraip, be abejo, kad Putino naratyvas įtikins galbūt ne tik pačius Rusijos gyventojus, kurie gyvena jo informacinėje erdvėje, bet ir kitas šalis, tokias kaip Kinija, kuri taip pat atidžiai stebi, kaip Vakarai reaguoja į didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“, – mintimis dalijosi politologas.

Šiuo metu tarp respublikonų ir demokratų partijos vyksta derybos. Tačiau derybos vyksta ne dėl Ukrainos, o dėl migracijos politikos. Kol nėra bendro sutarimo dėl migracijos politikos, tol respublikonai, kurie dominuoja Atstovų rūmuose, nesutinka svarstyti paramos Ukrainai klausimo. 

„Visa tai yra tapę migracijos politikos debatų įkaitais. Derybos kol kas nėra pasiekusios jokio konkretaus rezultato. Tikėtina, kad jos viena ar kita forma gali baigtis kad ir per kelias dienas, jeigu atsirastų politinė valia.

Bet kol kas, kaip matome, tos praėjusios savaitės, įskaitant ir šventinį periodą, kurio metu taip pat vyko diskusijos, prie konkrečių rezultatų neprivedė“, – toliau svarstė jis.

Grėsmė Baltijos regionui didėja

Įstrigusi parama Ukrainoje JAV daro didelę žalą Ukrainai, sako pašnekovai. 

„Kiekvieną mėnesį, kiek mes dabar nedarome, mes turėsime dar metų problemą, vaizdžiai šnekant. Ir dabar laukimas, delsimas atsieis labai brangiai ateityje. 

Dabar yra tokia situacija, tiek kalbant apie politinę terpę, tiek kalbant apie visuomenę, kas turi atsitikti, kad mes suvoktume, apie ką kalbama. Ir aš bijau, kad mes tai sužinosime nemaloniomis aplinkybėmis. Ir tada bus matyti“, – samprotavo J. Ohmanas.

Paklausus jo, ką jis tiksliai turi omenyje, šis atsako, kad gali būti, jog grėsmė Baltijos regionui didėja. 

„Mes matome, kad jau raketos skrenda virš Lenkijos, mes matome, kad (aštrėja – Alfa.lt) Rusijos retorika, kalbant apie Baltijos šalis ir apie kitus dalykus.

Karas yra nenusakomas ir anksčiau ar vėliau matysime, kur mus papurtys. Karas lenda pas mus vis labiau ir tokiomis formomis, kad negalime numatyti“, – aiškino organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjas.

Didesnę grėsmę Baltijos regionui įžvelgia ir L. Kojala: „Be abejo, Rusijos agresija yra toks veiksnys, kuris turi būti traktuojamas, išeinant iš Ukrainos ribų.

Juo labiau kad ir pats Kremlius oficialiai dar prieš prasidedant didelio masto invazijai 2022 m. aiškiai indikavo Vakarams, kad NATO turi sugrįžti į 1997 m. ribas. Kitaip tariant, Baltijos šalys, Lenkija turi kažkokiu būdu dingti iš Vakarų aljanso, nes tai neva nepatinka Kremliui.“

Tačiau čia, Rytų Europos studijų centro direktoriaus teigimu, jaudintis nereikia – jeigu nepamiršime daryti namų darbų, mes būsime saugūs.