Pabėgėlių vaikų mokslai: pirmus metus mokysis tik lietuvių kalbos

Visų pirma – lietuvių kalba

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistas Andrius Šarmavičius teigia, kad pabėgėlių vaikus „integruoti į mokyklas būtų sudėtinga“.

Pasak jo, atvykusių iš užsienio vaikų ugdymas pradedamas nuo lietuvių kalbos mokymo – jos bus mokoma vienus metus.

Vaikai bus skirstomi į išlyginamąsias mobiliąsias grupes (iki 4 mokinių) arba išlyginamąsias klases (nuo 4 iki 15 mokinių).

Tokioje klasėje planuojama 15 lietuvių kalbos pamokų per savaitę. Išlyginamosios programos skirtos išmokyti vaikus lietuvių kalbos ir pasirengti mokytis pagal bendrojo lavinimo programas.

Antrą pusmetį į lietuvių kalbos pamokas bus integruojamos Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo temos.

Taip stengiamasi supažindinti pabėgėlių vaikus su vartojamomis sąvokomis ir žodynu, kad po metų jie galėtų mokytis bendrojo lavinimo programoje numatytus dalykus su bendraamžiais, kurių gimtoji kalba yra lietuvių.

Mokslai pabėgėlių vaikams prasidės nuo spalio 1 d., o juos mokys mobilios pedagogų, kitų specialistų ir savanorių grupės, kurias atrinks ŠMSM pavaldi mokykla – Vilniaus lietuvių namai, kurie turi patirties mokant užsieniečių vaikus.

Ikimokyklinis ugdymas – pagal savivaldybių galimybes

Kadangi Lietuvoje ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, migrantų vaikams iki 6 metų neformalųjį ikimokyklinį vaikų švietimą gali organizuoti savivaldybių administracijos pagal savo galimybes.

Priešmokyklinis ugdymas visiems Lietuvoje gyvenantiems nepilnamečiams, kuriems sueina 6 metai, yra privalomas.

Tad ir pabėgėlių vaikai turės jį gauti. ŠMSM atstovas pabrėžia, kad „jie bus mokomi lietuvių kalbos, kad vėliau su bendraamžiais galėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigose“.

Vidaus reikalų ministerijos paskaičiavimais nepilnamečiai asmenys iš viso sudaro apie 26 % visų neteisėtų migrantų.