NSGK pritarė siūlymui Lietuvoje gyvenantiems rusams ir baltarusiams uždrausti turėti ginklus: tai gerai apgalvotas žingsnis

Komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, šis žingsnis yra teisingas tiek saugumo, tiek ir vertybine prasme.

„Estija sprendžia šią problemą, aš manau, ją irgi reikia išspręsti dėl įvairių priežasčių. Matėme, kas darėsi Ukrainoje, matėme diversines grupes, matėme tam tikrą bandymą nestabilizuoti vidinius procesus ir be jokios abejonės į tą mes turime atkreipti dėmesį“, – NSKG posėdžio metu iniciatyvą pristatė L. Kasčiūnas.

„Antras aspektas, tai mūsų viso Seimo sprendimas pripažinti Rusiją kaip terorizmą remiančią valstybę iš esmės lemia ir tam tikras išdavas ir praktines išraiškas kitų sprendimų.

Ir, manau, kad sprendimas neleisti turėti Rusijos federacijos ir Baltarusijos respublikos piliečiams ginklų Lietuvoje, mano požiūriu, būtų išmintingas ir teisingas. Ir, saugumo prasme, būtų labai gerai apgalvotas“, – kalbėjo politikas.

Siūlymu suabejojęs S. Skvernelis kėlė klausimą, ar nebūtų prasminga priimti laikiną sprendimą

Vis tik, posėdyje dalyvavęs parlamentaras Saulius Skvernelis kėlė klausimą, ar, siekiant išvengti tiek visuomenės pasipiktinimo, tiek finansinių keblumų, nevertėtų svarstyti apie laikiną draudimą.

„Reikės tuos ginklus realizuoti, reikės juos kažkur parduoti, ar per instituciją, ar ginklų fondą, tai turime neramią, įtemptą situaciją, tai ar nebūtų prasminga, kad tiesiog būtų laikinas paėmimas ginklų. Tai atiduodamas saugojimas į policijos saugyklas ir po to po 2, 3 ar 5 metų žmonės galėtų atgauti“, – siūlė S. Skvernelis.

Vis dėlto, L. Kasčiūnas paragino laikytis vertybinės pozicijos ir, jei būtų poreikis, apie ginklų grąžinimą svarstyti ateityje.

„Aš manau, kad reikia principingai apsispręsti, o po to, eigoje, matydami situacijos pasikeitimus, galėsime vėl grįžti prie pakeitimų. Tai tikrai nematau didelių problemų“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.

Kita vertus, posėdžio metu parlamentaras Valdas Rakutis kėlė klausimą, ar nevertėtų trofėjinius ginklus turintiems Rusijos ar Baltarusijos piliečiams pritaikyti išimčių ir siūlomo draudimo neįvesti.

„Rusijos piliečiai kariškiai, dar Sovietų Sąjungos kariuomenės, kurie likę Lietuvoje ir tikriausiai turi vardinius, proginius, padovanotus ginklus. Ir kai tokį daiktą kažkas atims, ar kažką darys, tai sukels kažkokią tokią reakciją. Tai klausimas, kaip tai padaryti, kad nepakenktume tiems žmonėms“, – svarstė V. Rakutis.

Vis tik, L. Kasčiūnas patikino, kad trofėjinių ginklų, atsižvelgiant į turimus duomenis, Rusijos ir Baltarusijos piliečiai Lietuvoje neturi.

„Tų trofėjinių ar kažkokių kitų kategorinių ginklų net ir nėra. Tai mes čia turime principinį klausimą, mes dar diskutuojame iš esmės ar duoti mūsų piliečiams ginklą, o kai čia turi teisę turėti ginklą valstybė, kurią mes vertiname kaip terorizmą remiančia, (...) tai tikrai reikia vertybiškai apsispręsti ir priimti šį sprendimą“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.

L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje teisę į ginklą turi 294 Rusijos piliečiai. Tuo tarpu Baltarusijos piliečių, turinčių šią teisę, yra 42.

ELTA primena, kad Seime yra siūloma iniciatyva, kuria siekiama uždrausti nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis.

Jeigu Seimas pritartų, jie negalėtų įsigyti ir turėti ginklų medžioklei; sportui; savigynai; profesinei veiklai; kolekcijoms sudaryti; mokymui; moksliniam tyrimui; šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti; kitiems tikslams.

Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas.

Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje šiuo metu 294 Rusijos ir 46 Baltarusijos piliečiai turi leidimus laikyti ar leidimus nešiotis ginklus. Tarp jų gali būti ir turinčiųjų dvigubą pilietybę – Lietuvos ir Rusijos ar Lietuvos ir Baltarusijos.