Nori gauti postą iš valdžios? Priklausyk LGBT!
(2)2021 lapkričio 19 07:16:36
Panašu, kad šiais laikais pretenduoti į valstybės institucijos vadovo postą įmanoma, tik jei esi LGBT narys arba bent jau jiems prijaučiantis. Kovą Seimas lygių galimybių kontroliere paskyrė Birutę Sabatauskaitę, kuri nė neslėpė gyvenanti su partnere. Pretendentę pasiūlė V.Čmilytė-Nielsen.
Užvakar ji paskelbė, kad Seimo kontroliere siūlys E. Leonaitę. Kilus įtarimui, jog ši irgi gali būti susijusi su LGBT, užteko įvesti jos pavardę bei šias keturias raides, ir interneto platybėse žybtelėjo su tuo susijusios informacijos.
E. Leonaitė yra ekspertė kovai su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės įgyvendinimo, buvo vienos studentės magistrinio darbo „LGBT asmenų teisių apsauga: EŽTT praktika" recenzentė ir pan.
Tiesa, parlamentarams kandidatę pristatydama Seimo pirmininkė minėjo visai kitus dalykus: kad E. Leonaitė Vilniaus universitete įgijo teisės magistro kvalifikacinį ir socialinių mokslų srities teisės mokslų krypties daktaro laipsnius; teisininkė turi įvairiapusės darbo patirties, ėjo įvairias pareigas Konstituciniame Teisme, nuo 2017 m. yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto Teisės programų vadovė. Būtent žmogaus teisių gynybą V. Čmilytė-Nielsen labiausiai ir akcentavo. Ir sakė, kad tai - pati tinkamiausia kandidatė.
Kadangi V.Čmilytė - Nielsen pristatė kandidatūrą, negalėjo tuo metu pirmininkauti plenariniam posėdžiui. Įdomus sutapimas: pirmininkaujančiu kažkodėl buvo paskirtas būtent Julius Sabatauskas - minėtos B. Sabatauskaitės tėtis, nors be jo V. Čmilytė-Nielsen turi dar 6 pavaduotojus.
Prisistatydama kandidatė pasakojo apie savo darbinę bei žurnalistinę patirtį ir pasakė, nuo ko pradėtų, jei būtų paskirta Seimo kontroliere.
„Jei būčiau paskirta Seimo kontroliere, vienas iš pirmųjų mano prioritetų būtų įsitraukimas į Aliaksandro Lukašenkos režimo sukeltos migracijos krizės problemų sprendimą. Esame situacijoje, kai turime apginti savo teisines vertybes, neprarasti žmogiškumo ir kartu veiksmingai vykdyti išorinės ES sienos apsaugą", - teigė E. Leonaitė.
Seimo kontrolierės įsitraukimas į šį procesą, pasak kandidatės, „turėtų pridėtinę vertę, ypač atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstatymo suteiktas teises, kylančias tiek iš nacionalinės žmogaus teisių institucijos, tiek iš Nacionalinės kankinimų konvencijos mandatų", - mįslingai kalbėjo E. Leonaitė, nepaaiškindama, kokius kankinimus turėjo mintyje. Gal mes, nepraleisdami migrantų, juos kankiname?
Kai atėjo eilė klausimams, pirmasis paskubėjo pasisakyti profesionaliu gėjumi save tituluojantis Tomas Vytautas Raskevičius, kuris prisipažino 2010 m. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute klausęs E. Leonaitės dėstomą kursą ir padėkojo šiai, nes tas kursas esą ir privertė susidomėti žmogaus teisių gynimu.
Kiti politikai domėjosi, ar ir toliau bus atmetami žmonių skundai vien todėl, kad jie teisiškai neprofesionaliai surašyti, ar sieks, kad Seimo kontrolierių įstaiga įgautų daugiau galių, nes dabar tyrimai dažniausiai baigiasi pažeidimų konstatavimu be jokių pasekmių.
Pasak E. Leonaitės, galios priklauso nuo Seimo sprendimų, tačiau pripažino, kad biurokratizmo yra daugoka, o informacijos, kaip teisingai kreiptis į kontrolierius - labai trūksta. Ji pažadėjo, kad informacijos sklaida būtų didesnė, o informacija - daug suprantamesnė.
Savaime suprantama, žodį gavęs Petras Gražulis neišvengė LGBT temos.
„Sovietmečiu buvo labai madinga komunizmas ir komunistinė ideologija, dabar labai madinga homoseksualizmas ir genderizmas. Ar pasiduosite šitai ideologijai, ar vis dėlto būsite visiems vienodai teisinga?" - teiravosi Seimo narys.
E. Leonaitė nė nebandė išsisukinėti. Pasak jos, tiek įstatymuose, tiek oficialiame Konstitucijos aiškinime yra įtvirtintas draudimas diskriminuoti asmenį dėl įvairių pagrindų.
„Įskaitant jūsų minėtus lyties tapatybės bei seksualinės orientacijos pagrindus. Manau, kad šie pagrindai negali būti ignoruojami. Tačiau nors yra pripažįstama, kad yra žmonės, kurių teisės turi būti ginamos ir jie turi būti apsaugoti nuo diskriminuojančio elgesio, jokia forma nematyčiau, kaip tai pažeidžia kitų asmenų teises", - P. Gražuliui atsakė E. Leonaitė.
Beje, pagrindiniu komitetu, svarstant jos kandidatūrą, paskirtas T. V. Raskevičiaus vadovaujamas Seimo Žmogaus teisių komitetas.
Rašyti komentarą