Niekada Prezidentu neišrinktas V. Landsbergis tvirtinamas valstybės vadovu atgaline data
(38)Šią iniciatyvą palaikė 71 parlamentaras, 24 balsavo prieš ir dar 24 susilaikė.
Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
V. Čmilytei tai pagarbos reikalas
„Teikiamas projektas yra pagarbos ir pripažinimo ženklas žmogui, kuris suvaidino išskirtinį vaidmenį Lietuvos istorijoje.
Esu įsitikinusi, kad atėjo laikas vertinti profesoriaus Vytauto Landsbergio indėlį, ir tikiu, kad šis Seimas yra būtent tas Seimas, kuriam užteks jėgų ir išminties tai padaryti.
Niekam nekyla abejonių, kad tuo metu Lietuva jau buvo savarankiška ir nepriklausoma valstybė.
Šiandien - puikus laikas pripažinti, kad ši valstybė turėjo ir vadovą", - įstatymo projektą Seime pristatė V. Čmilytė-Nielsen.
KT išvados neįtikino
Seimo pirmininkė taip pat atmetė opozicijos išsakytas pastabas, esą Konstitucinis Teismas (KT) 2002 m. nutarimu yra pasisakęs, kad parlamentas neva negali priimti tokio įstatymo. Politikė pabrėžė, kad KT šiuo nutarimu tiesiog išsakė poziciją, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininko negalima prilyginti prezidentui, tačiau tai esą nereiškia, kad V. Landsbergio negalima pripažinti valstybės vadovu.
„Konstitucinio Teismo nutarime pasisakyta dėl to, kad Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininko negalima prilyginti einančiam pareigas ar buvusiam Respublikos prezidentui, tačiau tai nereiškia, kad Seimas negali priimti sprendimo konstatuojant, kad Vytautas Landsbergis 1990-1992 m. įgyvendino faktinio valstybės vadovo funkcijas", - tikino V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicija nesutinka
Socialdemokratų frakcijos (LSDP) seniūnas Algirdas Sysas replikavo, kad šio projekto oponentai nekvestionuoja, jog V. Landsbergis tuo metu vadovavo valstybei, bet Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui suteikti valstybės vadovo statuso esą negalima, nes tai būtų tolygu istorijos perrašymui.
„30 metų jau turime valstybę ir, aišku, turėjome vadovus. Niekas nesiginčija. Mylim, gerbiam už viską, ką padarė Vytautas Landsbergis, bet mes bandome čia politiškai perrašyti istoriją. Kas ir nepatinka, kad mes bandome įtvirtinti pavadinimus, kurių nebuvo“, – įstatymui oponavo A. Sysas.
R. Karbauskis: Landsbergis jau seniai painioja save su visa Tauta
„Valdžiai rūpi tik skambiais titulais apdovanoti savus (na ir kas, kad atgaline data), dekriminalizuoti narkotikus, reformuoti Seimo tualetus, pakeisti nepilnamečiams lytį, prailginti alkoholio prekybos laiką ir įteisinti homoseksualų šeimas. Tokie yra šią savaitę besibaigiančios Seimo pavasario sesijos darbai, kuriuos visi prisimename. Daugiau darbų nebuvo matyti. Net diskusijų apie juos nebuvo.
Landsbergis jau seniai painioja save su visa Tauta ir jaučiasi turintis galią nuspręsti už ją, ko jai reikia, nes „kaimietukai" ir „šunauja" juk nieko nesupranta. Jam nepavyksta garbingai nulipti nuo pakylos, ant kurios jis užlipo nepriklausomybės aušroje. Niekada jis nenorėjo dalintis garbe, nei džiaugtis su savo bendražygiais drauge nuveiktais darbais, negana to privatizavo laisvę, privatizavo Sąjūdį, visus kitus paversdamas arba Tautos, arba savo asmeniniais priešais. Beje, čia jis deda lygybės ženklą. O šiandien, kada konservatoriai valdžioje ir atrodytų, kad viską bus galima pasitvarkyti taip, kaip norisi, trukdo tik Prezidentas Gitanas Nausėda ir nenorinti priimti brukamų vertybių Tauta.." , - socialinėje paskyroje teigia šešėlinės vyriausybės ministras pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Projektas sukėlė klausimų Seimo teisininkams
Seimo Teisės departamentas antradienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad valdančiųjų teikiamas įstatymas, kuriuo siekiama V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, gali prieštarauti Konstitucijai.
„Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo ir vėlesniuose aktuose ne kartą pakartojo, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai“, – rašoma antradienį paskelbtoje Teisės departamento parengtoje išvadoje.
Seimo teisininkai taip pat nurodė, kad Lietuvos prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų.
Be to, Seimo teisininkų teigimu, Konstitucinis Teismas 2002 metų birželio 19 dienos nutarimu yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Lietuvos prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.
„Atsižvelgdami į išdėstytas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, manome, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai“, – deklaruojama Seimo teisininkų išvadoje.
Prezidentūrai taip pat kilo klausimų dėl iniciatyvos formos
Apie tai, kad abejonių kelia pasirinkta iniciatyvos forma suteikti V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą, pirmadienį Eltai užsiminė ir Prezidentūra. Visgi Prezidentūra tvirtina, kad Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990–1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.
„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990–1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas.
Prezidento nuomone, valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik, ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – Eltai atsiųstame komentare šalies vadovo nuomonę perdavė Prezidento komunikacijos grupė.
Respublika.lt primena:
1990 m. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Aukščiausios Tarybos pirmininku. Ministrės pirmininkės pareigas ėjo Kazimiera Danutė Prunskienė. Aukščiausioji taryba Atkuriamuoju Seimu pradėta vadinti tik nuo 1996 lapkričio 28 d.
Valstybės vadovo t.y. Prezidento institucija atkurta ir įteisinta 1992 m. spalio 25 d. Konstitucinio referendumo metu. Pirmieji valstybės vadovo - Prezidento rinkimai atkurtoje Lietuvos valstybėje įvyko 1993 vasario 14 d. ir juos laimėjo Algirdas Mykolas Brazauskas.
1997 m. Prezidento rinkimuose Vytautas Landsbergis surinko vos virš 15 proc. balsų ir į antrąjį turą net nepateko.
Šiuose rinkimuose laimėjo Valdas Adamkus.
2002 m. Prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, 2004 m. Valdas Adamkus, 2009 m. ir 2014 m. Dalia Grybauskaitė, 2019 m. Gitanas Nausėda.
Rašyti komentarą