Netrukus Lietuvos vairuotojai susidurs su rimtu iššūkiu: jei ketinate pirkti naudotą automobilį, verčiau tai žinokite

Apie šią situaciją, automobilių rinką bei jų pirkimo procesą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pasakojo ir patarimus dalijo „Carvertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Rida yra vienas iš transporto priemonės nusidėvėjimo rodiklių, kuo mažesnė rida, tuo didesnė tikimybė, kad automobilis bus geresnės techninės būklės, todėl norint parduoti seną automobilį, gali kilti pagunda pakoreguoti duomenis.

„Ridos klastojimą būtų galima prilyginti dokumentų klastojimui. Rida, kaip ir kiti faktoriai, nusako automobilio būklę.

Jeigu vienas automobilis yra nuvažiavęs 400 tūkst. km, o kitas lygiai toks pat automobilis nuvažiavęs yra 150 arba 200 tūkst. km, tikėtina, kad jų komponentai ir agregatai bus skirtingai nusidėvėję.

Atsakė, kaip išsirinkti automobilį, kuris netaptų galvos skausmu: davė kelis patarimus

Automatiškai, tie automobiliai, kurie turi didesnę ridą, turėtų labiau nuvertėti. Pirkdami automobilį su suklastota rida, jūs mokate kaip už geresnį automobilį, bet iš tiesų gaunate prastesnį“, – atsuktos ridos pasekmę įvardina M.Buzelis.

Lietuviai turi laiko patikrintas ir mėgstamas kryptis, iš kurių atsiveža automobilius į mūsų šalį, tačiau tai neduoda jokios garantijos, kad atgabentas automobilis yra tvarkingas, todėl jį būtina nuosekliai patikrinti.

„Lietuva yra automobilių šalis, visi juos labai mėgsta. Vairuotojų kiekis sėkmingai auga, vis daugiau žmonių vairuoja automobilius ir mes matome, kad didžiausia dalis naudotų automobilių į Lietuvą įvažiuoja iš Vokietijos, kaip ir buvo metų metus.

Daugiausia automobilių atkeliauja iš Vokietijos, iš Beniliukso šalių: Belgijos, Olandijos ir Italijos, taip pat Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos.

Naivūs pirkėjai labai tiki, kad iš Vokietijos įvežtas automobilis yra labai geras. Tai mes sakome, kad nebūtinai taip yra. Reikėtų nustatyti automobilio būklę jį tikrinant autorizuotame servise, kuris negali sau leisti klaidos nepamatyti ar praleisti kokio defekto“, – pirkėjams pataria M.Buzelis.

Nuo 2025-ųjų automobilis su suklastota rida nebegalės dalyvauti Lietuvos eisme, nes negaus teigiamų automobilio techninės apžiūros išvadų, tačiau, pasak pašnekovo, tokia įstatymo pataisa norimų rezultatų neduos.

„Mes truputį juokiamės iš visos šitos tvarkos, kurią pasiūlė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Nemanome, kad tai yra teisinga priemonė dėl to, kad bus kreipiamas dėmesys tik į tuos atvejus, kada automobilių rida buvo suklastota vidinėje rinkoje.

Reiškia, kad automobilis Lietuvoje jau važinėja kažkiek metų ir vienais metais, einant techninę apžiūrą, bus fiksuojama, kad rida sumažėjo. Tokių atvejų yra, bet aš pasakysiu, kad absoliuti mažuma, nes didžioji dalis ridos klastojimo atvejų vyksta tada, kada automobilis keliauja iš vienos šalies į kitą ir tokių automobilių kontrolę suvaldyti yra žymiai sudėtingiau.

Ką nori padaryti LTSA? Jie nori, kad nuo 2025 metų ridos neatitikimas būtų laikomas stambiu trūkumu. Reiškia, kad vairuotojas turės juodojoje rinkoje ieškoti, kur atstatyti tą ridą ir tada kyla klausimas, o tai į kokią ridą reikėtų atstatyti? Kokia yra tikroji automobilio rida? Ta informacija jau bus vis tiek senų senovėje pamesta.

Paradoksas, kad šitą ridos klastojimo problemą bandoma spręsti tik automobilių pirkėjų kaina ir mes manome, kad tai nėra teisingas dalykas“, – naują pataisą vertina M.Buzelis.

Tam, kad ridos „karpytojų“ problema būtų sutramdyta reikėtų duomenų ne tik iš Lietuvos, tačiau ir kitų šalių, nes dauguma tokių automobilių atvyksta iš užsienio.

„Kaip suprantu, tikriausiai jiems reikėtų vieno aiškaus precedento, kada būtų išaiškinta, kas iš tikrųjų suklastojo ridą. Labai retais atvejais yra vienas ir tas pats žmogus, kuris turi automobilį ir klastoja ridą. Dažniausiai rida klastojama, kai vyksta pardavimo procesas ir tą automobilį norima parduoti už kuo didesnę kainą.

Automobilių pirkėjai yra labiausiai nukentėję ir, negana to, nuo 2025 metų jiems dar teks papildoma našta ieškoti problemos sprendimo, ko neturėtų būti. Pats sprendimas turėtų ateiti tikriausiai iš Europos Komisijos.

Turėtų būti pasiūlyta kažkokia direktyva, kurios metu būtų nutarta, kad Europos Komisijos narės, Europos Sąjungos narės keistųsi sandorių informacija ir tokiu būdu būtų sudaromos vis nepalankesnės sąlygos ridos klastotojams.

Reikia gero precedento, kad tie, kurie klastoja ridą, būtų nubausti, o ne tokiu atveju, kai kas nors nusiperka automobilį, suranda, kad jo rida buvo atsukta ir tada kyla didelis galvos skausmas, ką dabar daryti“, – galimą problemos sprendimo būdą siūlo M.Buzelis.

Kaip tikina pašnekovas, ridos klastojimas nėra tik Lietuvos automobilių rinką liečianti problema.

„Tai yra žmonės, kurie automobilius pardavinėja nesąžiningai. Nesiskelbia kaip įmonės, o žmonės su individualios veiklos pažyma pardavinėja automobilius. Jų srautas nėra toks didelis, bet čia mes kalbame tik apie Lietuvą. Ridos klastojimas yra tarptautinė problema. Pabandydami pas save ką nors sutvarkyti, mes nieko nepadarysime visos Europos šalių mastu“, – sako automobilių rinkos ekspertas.

Lietuva ir kaimyninės šalys turi vienas neskaidriausių naudotų automobilių rinkų, tai ir yra viena didžiausių problemų, renkantis transporto priemonę.

„Pagal šalių naudotų automobilių rinkos skaidrumą, Lietuva yra viena iš 4–5 mažiausiai skaidrių šalių Europoje, kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija, kartu su Lenkija ir, jeigu nesuklysiu, Rumunija. Tai – šalys, turinčios daugiausiai problemų su naudotų automobilių rinka.

Viskas prasideda nuo to, kad visos postsovietinės šalys vis tiek turi kažkokių problemų, su kuriomis nesusiduria Vakarai. Vakarai turi žymiai didesnę perkamąją galią, ne taip taupo automobiliams, perka vidutiniškai naujesnio amžiaus automobilius. Vakarų šalių autoparkas yra 4–5 metais jaunesnis negu Lietuvoje.

Lietuva ir kaimyninės šalys turi vienas neskaidriausių naudotų automobilių rinkų, tai ir yra viena didžiausių problemų, renkantis transporto priemonę. M.Patašiaus nuotr.

Viskas neateina iš gero gyvenimo. Visos tos šalys, kurios kadaise buvo okupuotos, vienaip ar kitaip susiduria su problemomis dėl skaidrumo, dėl susitarimų ar panašių dalykų“, – tikina M.Buzelis.

Vairuotojai turėtų suprasti, kad gero daikto pigiai nenusipirksi, todėl turėtų išlikti itin kritiški ir, nusprendus atsinaujinti automobilį, į visą pirkimo procesą žvelgti atidžiai.

„Žmonės turėtų būti daugiau kritiški perkamo naudoto automobilio atžvilgiu. Tai yra smagus procesas, labai daug kas emociškai pasiduoda, nes visi jau įsivaizduoja save prie to keliais metais naujesnio automobilio vairo, bet reikėtų pagalvoti kritiškai.

Dažniausiai įvyksta toks paradoksas, kad žmonės perka automobilį, kuris įvežtas iš Vokietijos, su labai gražia rida, su gera įranga, bet perka už tokią kainą, už kokią Vokietijoje tokie automobiliai neparduodami. Žmonės nemąsto pernelyg kritiškai ir nekvestionuoja, kodėl gi tas automobilis yra parduodamas už mažesnę negu vidutinė rinkos kaina?

Reikėtų pasidomėti, pažiūrėti, kiek automobiliai kainuoja Vakaruose, jeigu jie iš ten atvežti. Nepamiršti, kad perpardavėjai, parduodami automobilį, dar turi užsidirbti ir pelno. Reikia įvertinti tą formulę ir truputį atidžiau rinktis.

Automobilio rinkimasis turi būti kruopštus procesas. Reikėtų susipažinti su jo istorija ir atlikti bandomąjį važiavimą, patikrinti automobilį gerą reputaciją turinčiame servise, reikėtų būti atsargiems. Geriau išleisti papildomus 50 eurų apžiūrai, bet tada bent jau žinosite, kad nereikės išleisti kelių tūkstančių neplanuotam remontui“, – automobilio vertinimo procesą dėsto M.Buzelis.

Įvertinus naujų ir naudotų automobilių santykį, Lietuva atsilieka nuo kitų Europos šalių ir kyla klausimų, ar spėsime pasiruošti visuotinei elektrifikacijai, kuri yra numatyta 2035-aisiais.

„Lietuviai labai atsargiai renkasi naujus automobilius. Situacija šiek tiek gerėja, tačiau pakankamai gerėti situacijai nepadeda faktas, kad dėl karo Ukrainoje, dėl kitų ekonominių ir geopolitinių veiksnių, naujų automobilių kainos labai stipriai ūgtelėjo ir dėl to žmonės atideda naujo automobilio pirkimą.

Kai kurių naujų automobilių reikia laukti du ar daugiau metų, o tai irgi rinkai nepadeda. Visa naujų ir naudotų automobilių grandinė yra sutrikusi ir sunku prognozuoti, kas mūsų laukia ateityje, kadangi pasaulyje yra tiek ekonominės nežinomybės, kad labai sunku ką nors burti.

Lietuva pagal naujų ir naudotų automobilių santykį tikrai nėra tarp pirmaujančių Europos šalių. Taip pat, jeigu pasižiūrėsime pagal elektromobilių populiarumą, tai jie net nesudaro vieno proc. viso šalies autoparko, kai Europos Komisija jau ketina visiškai elektrifikuoti visų naujų automobilių rinką 2035 metais. Manome, kad tai yra šiek tiek utopiniai tikslai“, – rinką apžvelgia M.Buzelis.

Be to, norint pritraukti vairuotojus rinktis elektromobilius, pirmiausia reikėtų pagerinti jiems skirtą infrastruktūrą, nes šiuo metu dar yra pakankamai vietos stengtis.

„Tai vištos ir kiaušinio klausimas. Kas turi atsirasi pirmiau: daugiau elektromobilių ar daugiau įkrovimo stotelių? Kritiškai pasižiūrėjus, yra kur pasitempti infrastruktūros plėtroje.

Mes esame įpratę atvažiuoti degalinę, prisipilti degalų ir už juos paprasčiausiai susimokėti, o su elektromobiliais tas procesas atrodo visai kitaip. Reikia siųstis programėles, aplikacijas, jeigu pabandysite su elektromobiliu keliauti į užsienį, bus dar kitas galvos skausmas, nes kokioje Suomijoje teks siųstis programėlę, kurioje net nėra anglų kalbos.

Britai buvo penkiais metais priekyje, jie norėjo elektrifikuotis dar 2030 metais. Dabar tą sprendimą atidėjo iki 2035-ųjų. Matosi, kad tam nespėja pasiruošti tiek infrastruktūra, tiek patys vartotojai.

Įsivaizduokite, žmogus, kuris gyvena Perkūnkiemyje ar Fabijoniškėse, bet kuriame Vilniaus miegamajame rajone, daugiabutyje, kur net nėra vietos palikti automobilio, tai kur žmogus kraus tą savo elektromobilį?

Naudotis viešomis stotelėmis yra velniškai nepatogu, nes kai kurios neveikia, kai kurios užimtos, o elektromobilio bateriją teoriškai reikia krauti tada, kada jis nieko neveikia, tai yra, arba naktį, arba darbo metu, o jeigu tokių galimybių žmonės neturi, jie to elektromobilio niekaip nepirks“, – apie elektromobilių infrastruktūros problemas kalba M.Buzelis.

Lietuviai išlieka ištikimi savo pasirinkimams ir populiariausia automobilių markė šalyje yra laiko patikrina ir savo pozicijų niekam neužleidžianti „Volkswagen“. Be to, šalies gyventojai geriau renkasi senesnius, bet premium segmento automobilius. Perkant naujus automobilius, labiau žvalgomasi į Japonijos pusę.

„Populiariausi Lietuvoje yra „Volkswagen“ markės automobiliai. Tai iš senų laikų atėjusi tendencija rinktis šias transporto priemones, bet kuo toliau, tuo labiau žmonės domisi ir japoniškais, korėjietiškais prekiniais ženklais.

Kalbant apie naudotus automobilius, matome stiprią tendenciją, kad vis daugiau žmonių renkasi geriau keliais metais senesnį, tačiau premium segmento automobilį.

BMW, „Audi“ ar „Mercedes-Benz“ markės automobiliai Lietuvoje yra tikrai populiarūs, tikrai paklausūs ir naudotų automobilių rinkoje tokių automobilių sandorių daugėja.

Kalbant apie naujus, jeigu nesuklysiu, pačios populiariausios markės dabar yra „Toyota“ ir „Volkswagen“, bet Pietų Korėjos automobilių gamintojai padarė labai didelį progresą.

Prieš 15–20 metų žmonės nesvajojo apie „Hyundai“ arba „Kia“ markės automobilius, tai kuo toliau, tuo labiau šie gamintojai atsiriekia vis didesnę rinkos pyrago dalį“, – lietuvių pasirinkimus apibendrina automobilių rinkos ekspertas.

Perkant automobilį reikia išsamiai juo pasidomėti, jį išbandyti ir kritiškai įvertinti, ar turimas variantas gali atitikti realybę.

„Visų pirma, renkantis naudotą automobilį, reikėtų kelti normalius, racionalius lūkesčius. Nereikia tikėtis, kad dešimties metų senumo automobilis bus kaip naujas. Visko būna. Kaip rodo mūsų duomenys, vieną kartą per penkerius metus patirti eismo įvykį yra visiškai normalu.

Žinoma, reikėtų pasidomėti istorija, atlikti bandomąjį važiavimą tiek su šaltu, tiek su šiltu varikliu. Reikėtų nuvežti automobilį į autorizuotą servisą ir būti kritiškiems, tai yra, jeigu matome, kad automobilis yra per daug geras, kad tai būtų tikrovė, reikėtų įtarti, kad tikriausiai su juo kas nors yra negerai.

Jeigu patiems žmonėms yra sunku priimti tokius sprendimus arba nustatyti tam tikrus dalykus, tą daryti reikėtų su draugų ar profesionalų pagalba“, – patarimus dalija M.Buzelis.