Naujoji pamokų pateisinimo tvarka veda medikus iš kantrybės: „Tai yra visiška nesąmonė“

Šeimos gydytojai teigia, kad tai bereikalingai apkrauna tiek juos pačius, tiek tėvus, mat jie vaikus skuba atvesti dėl paprasčiausios slogos vien tam, kad galėtų pateisinti pamokas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) gi atkerta, kad tvarka kaip tik pasiteisinusi ir nieko keisti neplanuoja.

Šiuo metu galioja tokia tvarka, kad tėveliai per mėnesį gali pateisinti 5 moksleivio praleistas dienas.

Nors oficialiai „pateisinimo pažymos“ iš gydytojų yra panaikintos, norėdami pateisinti praleistas daugiau nei 5 dienas, ugdymo įstaigos kaip patvirtinimo apie apsilankymą pas medikus iš tėvų prašo išrašo iš e.sveikatos.

Dėl įrašo e.sveikatoje tenka vesti beveik pasveikusį vaiką

Taigi, kaip pastebi patys tėvai, teoriškai pažymų nereikia, tačiau praktiškai – reikia. Jie teigia, kad dažnai net dėl paprastos slogos vaiką skubama atvesti pas gydytoją tiesiog apsidraudžiant.

„Tėvai gali pateisinti tik 5 dienas per mėnesį. Jei serga ilgiau (o kiek sirgs – niekada nežinai, tai, matyt, apsidraudimui ateina iškart) – reikia kelti į dienyną, kad buvo vaikas pas gydytoją“, – socialiniame tinkle rašė viena mama. 

„Jei vaikas sirgo 5 dienas ir jau beveik pasveiko, bet dar poros dienų reikia namie, tai tenka tokį jau beveik pasveikusį vesti pas gydytoją vien dėl įrašo e.sveikatoje“, – guodėsi kita moteris.

Įsitraukusieji į diskusiją svarstė, kad vis tik daugiau atsakomybės riektų palikti patiems tėvams, nes atrodo absurdiška tampyti jau sveikstantį vaiką ar jei jis susirgo įprasta virusine infekcija pas gydytoją vien dėl to, kad pamokos būtų pateisintos.

„Ministerija suskaičiavo praleistas pamokas, bet nedarė tyrimo, kokios priežastys ir kiek piktnaudžiauja, o kiek realiai serga, kiek neateina dėl nuovargio ar emocinių sunkumų. Ir gripo bei COVID-19 atvejų išauga, kai vaikai su kosuliu ir sloga eina į pamokas.

Ir dar apkrovė gydytojus nebūtinais vizitais, o kai tikrai serga vaikas, tai sunku patekti“, – biurokratizmu skundėsi tėvai.

Sergamumas tik kyla

Nors ŠMSM atkakliai pažymi, kad gydymo įstaigos nepateisina praleistų pamokų ir neišduoda tai patvirtinančių dokumentų, o į gydytojus reikia kreiptis dėl ligos ir jos gydymo (ne dėl praleistų pamokų pateisinimo), patys gydytojai pasakoja susiduriantys su kitokia realybe.

Dar rudenį tik prasidedant peršalimo ligų sezonui šaršalą dėl laukiančio sunkmečio kėlę šeimos gydytojai patikina, kad situacija darosi tik sudėtingesnė, mat sergamumas gripu ir kitais virusais dabar tik kyla.

„Pati susiduriu su daug tokių pacientų, kurie, paklausti, kodėl atėjo tik dėl slogos, sako: „Viršijome 5 dienas“. Be to, reikia suprasti, kad lengvai sergantis vaikas, atvedamas į gydymo įstaigą, turi galimybę užsikrėsti ir kitomis infekcijomis nuo kitų sergančių“, – sako A. Astafjeva.

Patvirtinusi, kad situacija išlieka nepasikeitusi ir tvarka nėra logiška, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos (LŠGPS) pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva pasidalino ir savo asmeniniu pavyzdžiu.

„Kas yra šiuo metu, tai yra visiška nesąmonė. Pavyzdžiui, štai mano vaikas serga, rašau mokytojai žinutes, kad tikrai serga, bet man pasakė, kad reikės pateikti pažymą mokyklai, nes viršijome 5 dienas“, – pasakojo gydytoja.

Pasak jos, bėda ne tik tai, kad pakeitus tvarką gydytojai apkraunami bereikalingu biurokratizmu, bet tėvai pradėjo vesti sergančius vaikus į mokyklą, nes nenori kreiptis pas gydytojus, todėl rizikuojama išplatinti įvairias ligas.

„Jei per pandemiją visi buvo išmokę, kad jau geriau tas kelias dienas vaikas su sloga pabus namuose, pasidarys COVID-19 testą ir panašiai, dabar tėvai, jei jau išnaudojo tas 5 dienas, priversti leisti vaikus į mokyklą. Realybė gi tokia, kad pas šeimos gydytoją papulti yra sudėtinga. 

Tad jei neprisiskambini, tai ir vedi vaiką į mokyklą. O jau dabar turime didelį vaikų sergamumą ir jis didėja. Pati susiduriu su daug tokių pacientų, kurie, paklausti, kodėl atėjo tik dėl slogos, sako: „Viršijome 5 dienas“.

Be to, reikia suprasti, kad lengvai sergantis vaikas, atvedamas į gydymo įstaigą, turi galimybę užsikrėsti ir kitomis infekcijomis nuo kitų sergančių, – kalbėjo A. Astafjeva.

Prašė ligos įrodymo net nepraleidus 5 dienų

Ji neslėpė, kad kitas niuansas – atostogauti pamokų metų besiruošiantys tėvai: „Štai viena kolegė jau sulaukė tėvų klausimo, ar galės gegužės mėnesį pateisinti vaiko praleistas pamokas. Pacientai atviru tekstu kalba apie tai“.

Šeimos gydytoja Eglė Jodžiūnienė taip pat patvirtino, kad atvedami sveikstantys po ūmios virusinės respiracinės infekcijos, bet dar iki galo nepasveikę vaikai yra šeimos gydytojų kasdienybė.

„Ligos piką jie išsisprendė namuose, o šeimos gydytojas yra tik priemonė pateisinti 7–10 parą, nes dar pilnai nepasveiko. Realiai šeimos gydytojas tam nereikalingas. Ir ne tik jis – bet kurio kito sveikatos priežiūros specialisto laiko tam gaila. Tai lėšų, laiko švaistymas“, – konstatavo profesinės sąjungos valdybos narė.  

Ji kartu papasakojo, kad yra susidūrusi ir su tokiu atveju, kai tėvai atėjo dėl ligos pažymos, kurios mokykla prašė tų 5 dienų net nepraleidus: „Buvo labai svarbus atsiskaitymas, todėl mokytoja reikalavo apsilankymo pas gydytoją fakto.“

SAM laukia konkrečių gydytojų pasiūlymų

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalui tv3.lt patvirtino, kad pasikeitus vaikų praleistų pamokų pateisinimo tvarkai sulaukė signalų iš medikų bendruomenės. 

„Ministerija sulaukė gydytojų nusiskundimų dėl padidėjusio apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičiaus dėl lengvų sveikatos sutrikimų, kai iš esmės gydytojo pagalba nėra reikalinga, tačiau reikia pateisinti dėl ligos praleistas pamokas“, – nurodė ministerija.  

Teigiama, kad reaguodama į šią situaciją, ministerija dar rugsėjo ir spalio mėnesiais organizavo du pasitarimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovais.

„Jau trijų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu“, – nurodė ŠMSM.

„Juose buvo aptartos kilusios problemos ir ieškoma jų sprendimo būdų, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, stebėdama pagerėjusius pamokų lankomumo rezultatus, nebuvo linkusi keisti galiojančios tvarkos.

Kadangi perteklinių apsilankymų problema gydytojams išlieka aktuali, planuojama išklausyti konkrečius šeimos gydytojų pasiūlymus, kaip būtų galima siūlyti keisti mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, ir dar kartą kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją“, – komentarą perdavė SAM atstovas Julijanas Gališanskis.

ŠMSM: lankomumas tik pagerėjo

Tuo metu ŠMSM teigė, kad tvarka pasiteisino ir kol kas ją keisti planų nėra. 

„Jau trijų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja. Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu. 

Pirminiais duomenimis, gruodį lankomumas gerėjo 18 proc., palyginti su pernai metų gruodžio mėnesio duomenimis. (Šie duomenys dar bus patikslinti savaitės gale).

Mokyklų vadovai taip pat pastebi, kad mokiniai ir jų tėvai pradėjo atsakingiau žiūrėti į mokyklos lankymą“, – rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.

Be kita ko, priduriama, kad ateityje e. sveikatos registrų duomenys bus automatiškai susieti su dienynais. Pasak ministerijos, tai leis sumažinti naštą mokinių tėvams ir mokykloms dėl pamokų, praleistų dėl ligos, pateisinimo. Planuojama, kad susiejimo darbus pavyks atlikti iki ateinančių mokslo metų.

„Jei nori mėnesį atostogauti, gal reikia pamąstyti“

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr. Dainius Žvirdauskas savo ruoštu neįžvelgė tokios aktualios problemos dėl iš medikų reikalaujamų pateisinimo „pažymų“.

„Juk galima 5 dienas pateisinti, tad jei mokinys lengvai susirgo, tarkime, 2 dienas dali gulėti namuose, gydytis ir nereikia dėl kiekvienos praleistos dienos bėgioti pas medikus. Jei tai išties lėtinė liga, eini pas gydytoją, kreipiesi pagalbos ir gydytojas išrašo tą lapelį“, – didelės problemos neįžvelgė jis. 

Pašnekovas tikino, kad jo vadovaujama įstaiga kaip tik pastebėjusi lankomumo pagerėjimą. 

„Darėme stebėseną lapkričio mėnesį, tai lankomumas po rudens atostogų buvo pagerėjęs beveik 20 proc. Gal tai tik toks fragmentas, labiau kalbėti galėtume po metų.

Turėjome ir diskusiją su keletu šeimų, kurie nori išsivežti vaikus savaitei į šiltus kraštus, sakė, kad visas užduotis atliks, tas 5 dienas pateisins, kiek ir gali. 

Bet viena šeima nori važiuoti dviem savaitėms, tai pamokos bus nepateisintos. Tad ieškant, kaip su vaikais atostogauti, kaip ir sukeliama problema, bet būtų galima paplanuoti tas atostogas, priderinus prie vaikų atostogų.

Yra šeimų, kurios mėnesiui išsiveždavo vaikus atostogų, tai gal pradės mąstyti, kad tai visų pirma svarbu mokymosi rezultatams“, – komentavo D. Žvirdauskas. 

Pasak jo, kitose šalyse lankomumo tvarkos yra dar griežtesnės: „Neteko matyti Europos šalių kažkokios analizės, bet žinau konkrečiai, pavyzdžiui, Vokietijoje įvairiose žemėse yra labai griežta lankomumo tvarka. Bijau pasakyti, ar jie turi net 5 dienas, kurias gali tėvai pateisinti be mediko. 

Bet kuriu atveju diegiant kažkokią naujovę, naują modelį dėl lankomumo turime vykdyti intensyvią stebėseną ir prireikus daryti pokyčius.“