Mirusio 5 mėnesių kūdikio istorija atvėrė gilią Lietuvos problemą: ekspertai įvardijo priežastis

Vaiko teisių pažeidimų ir smurto atvejų skaičius kasmet auga, o nestabdomas psichologinis smurtas perauga į fizinį, kurio padariniai vaikams gali būti jaučiami dar ilgą laiką.

Ekspertai sako, kad, norint sumažinti smurto atvejų skaičių Lietuvoje, visuomenė turi dar daug nuveikti, kad kiekvienas šalies vaikas jaustųsi saugus savo namuose, mokykloje ar gatvėje.

„Bet kokios rūšies smurtas palieka randus vaiko sąmonėje“

Vaiko teisių gynėjų duomenimis, per 2023 m. pirmąjį pusmetį sulaukta daugiau nei 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių – apie 17 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. Dažniausios tokio smurto priežastys – alkoholis ir psichikos sutrikimai.

Vaiko teisių gynėja Neringa Martišienė sako, kad stereotipiškai manoma, jog smurtas dažniau pasitaiko priklausomybių turinčiose šeimose, tačiau tai netiesa. 

Anot jos, destruktyvūs santykiai gali paliesti bet kokios socialinės aplinkos ar išsilavinimo šeimoje augantį vaiką.

„Įprastai netinkamus santykius išprovokuoja suaugusio žmogaus gebėjimų tinkamai reikšti savo emocijas stoka, retesniais atvejais – prieš labiausiai pažeidžiamą šeimos narį smurtaujama apsvaigus nuo alkoholio arba esant tam tikriems psichinės sveikatos sutrikimams“, – teigia N. Martišienė.

Pasak specialistės, svarbu atkreipti dėmesį, kad smurtą vaikai dažniausiai patiria šeimoje iš jiems pačių artimiausių žmonių, o patirtas smurtas visada palieka prarają santykiuose su tėvais, kurią vėliau sunku užpildyti pasitikėjimu ir atviru santykiu, todėl smurtas visada paliečia visą šeimą.

Ji sako, kad visuomenėje 50 proc. žmonių konkrečiose situacijose vis dar sunkiai identifikuoja smurto ženklus.

„Ryškiausi ženklai, signalizuojantys, kad turime atkreipti dėmesį į vaiką ir pasidomėti, kas vyksta jo šeimoje, yra šie: pakito vaiko elgesys, vaikas užsisklendė, atrodo liūdnas arba, atvirkščiai, tapo piktas, nerimastingas, prastėja jo mokymosi rezultatai, pradėjo šalintis bendraamžių ir pan.“, – teigia N. Martišienė. 

Anot specialistės, svarbu žinoti, kad laiku nesustabdytas psichologinis smurtas įprastai perauga į fizinį. „Vaiką netinkamas elgesys greičiausiai paveiks priklausomai nuo jo amžiaus, padarytų sužeidimų pobūdžio, individualių vaiko savybių, esamos socialinės aplinkos.

Bet kokios rūšies smurtas palieka randus vaiko sąmonėje, gali nulemti jo elgesio modelį suaugus“, – sako vaiko teisių gynėja.

Tačiau vaiko neigiamas patirtis padėti pakeisti gali kuo daugiau teigiamų patirčių, priduria N. Martišienė. 

„Vaikui padėti gali artimas ir saugus ryšys su jam reikšmingais suaugusiaisiais, autoritetingi asmenys, reikšmingi teigiami pokyčiai šeimoje, specialistų pagalba“, – teigia N. Martišienė.

Svarbu laiku suteikta psichologinė pagalba

„Gelbėkit vaikus“ organizacijos psichologė Laura Milčienė akcentuoja, kad fizinis smurtas dažniausiai palieka tam tikras žymes ant vaiko kūno.

„Jos paprastai skiriasi nuo tų mėlynių ar nubrozdinimų, kurios ant kūno atsiranda iš vaikystei būdingo aplinkos ir savo galimybių tyrinėjimo, ypač jei vaikas judresnis.

Vaiko žaidimai, piešiniai, elgesys su aplinkiniais, fizinė savijauta padeda atskirti fizinį ir psichologinį smurtą“, – sako psichologė.

Anot jos, kartais viena iš fizinių bausmių vaikams taikymo priežasčių yra žinių ir gebėjimų trūkumas, nesuvokimas, kaip kitaip galima tinkamai išauklėti vaikus.

„Turbūt nemažai tėvų yra susidūrę ir su iššūkiu, kai vienam vaikui veikęs auklėjimo būdas antram nebeveikia. Tad nuolat kyla poreikis mokytis vis naujų dalykų, susijusių su tėvyste. 

Dalis tėvų savo vaikystėje patirtas fizines bausmes priima kaip veiksmingą auklėjimą ir dabar („juk doru žmogumi užaugau“). Tačiau laikai pasikeitė ir apie vaikų vystymąsi mokslas jau žino daug daugiau nei anksčiau“, – pabrėžia L. Milčienė.

Kalbėdama apie mušamus vaikus, psichologė pastebi, kad gąsdinamas vaikas užgniaužia savo emocijas, nepasitiki savimi ir patiria didesnę riziką vėliau turėti psichikos sveikatos sunkumų, be to, dažnai visos prievarta užgniaužtos emocijos vis tiek prasiveržia žmogui žalingu būdu. 

„Dabar mes privalome, be to, ir galime auklėti be smurto. Tai nėra lengva, bet įmanoma.

Pirmiausia tėvams labai svarbu mokėti pažinti ir valdyti savo emocijas, ypač pyktį bei silpnybės akimirkomis neišlieti jo ant savo vaikų“, – patarimus tėvams pateikia specialistė.

Pasak L. Milčienės, yra svarbu suprasti, kad vaikas nėra tėvų nuosavybė, o atskira asmenybė, kuriai reikia daug palaikymo ir palydėjimo per itin jautrų vaikystės laikotarpį – tėvams tai irgi galimybė mokytis drauge su vaiku.

Norint išvengti smurto šeimoje, kaip sako psichologė, svarbu rūpintis savo, kaip tėvų, emocine sveikata, atpažinti įtampos ženklus ir reakcijas, valdyti savo emocijas, ypač pyktį. 

„Tai nėra lengva, nes iššūkių, net nebūtinai susijusių su vaiku, gali kilti kiekvieną dieną. Svarbu, pastebėjus, kad sunku susivaldyti, nebijoti kreiptis pagalbos, gal net išbandyti skirtingas pagalbos formas, rasti sau tinkamą būdą ar specialistą“, – pataria L. Milčienė.

Tėvams pastebėjus, kad yra sunku susitvarkyti su psichologine būsena vaiko auginimo metu, psichologinės pagalbos reikia kreiptis į psichologus arba psichoterapeutus.

Psichologė sako, kad pagalba teikiama ne tik pas specialistus, bet ir psichikos sveikatos centruose bei bendruomeniniuose šeimos namuose, galima skambinti dėl konsultacinės pagalbos į „Tėvų liniją“.

„Pokalbio su specialistu turinys yra konfidencialus, tėvai gali ne tik pasidalyti savo išgyvenimais, bet ir gauti palaikymo, pagalbos sprendžiant sudėtingus tiek savo asmeninius, tiek su vaikų auklėjimu susijusius klausimus“, – teigia specialistė.