Minima elektronikos atliekų diena: kaip sustabdyti sparčiausiai augantį atliekų šaltinį

Aplinkos apsaugos specialistai dalijasi įžvalgomis apie elektronikos atliekų dieną, primena, kodėl svarbu šiomis atliekomis atsikratyti tinkamai ir drąsina – tinkamai atsisveikinti net su sunkiausiu šaldytuvu yra visai paprasta.

„Pernai įvairios akcijos tarptautinės elektronikos atliekų dienos proga vyko 78 pasaulio šalyse, o jas koordinavo elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijanti tarptautinė asociacija  „WEEE Forum“, kurios nariais esame ir mes.

Šiemet gyventojus aktyviai kvietėme šią dieną pasitikti jau be elektronikos atliekų ir jomis atsikratyti tinkamai.

Suprasdami elektronikos atliekų problematiką kvietimu noriai dalijosi savivaldybių bei žiniasklaidos atstovai“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė.

Lietuvoje – gerai išvystyta sistema

V. Masalienė teigia, kad Lietuvoje yra gerai išvystyta sistema, leidžianti patogiai ir tinkamai atsikratyti elektronikos atliekomis ar nebenaudojama, nebeveikiančia buitine technika. Tokiomis atliekomis pasirūpina licencijuoti atliekų tvarkytojai, be to, patys atvyksta jų susirinkti.

Jie pasirūpina, kad įrenginiai būtų prikelti antram gyvenimui arba iš jų atgautos vertingos medžiagos ir taip taupomi gamtos ištekliai bei mažinama aplinkos tarša.

„Deja, vis dar yra žmonių, tempiančių nebeveikiančius šaldytuvus, skalbimo mašinas ir kt. prie konteinerių, nors buitinės technikos išvežimas yra nemokamas iš bet kurios Lietuvos vietos, o ji išnešama iš bet kurio aukšto.

Gyventojams tai nieko nekainuoja, nes nebereikalingos ar nebeveikiančios buitinės technikos ir elektronikos išvežimą bei sutvarkymą įpareigoti finansuoti gamintojai ir importuotojai“, – užtikrina V. Masalienė.

Naujausia „WEEE Forum“ apklausa rodo, kad viename Europos namų ūkyje vidutiniškai yra 74 buitinės technikos ir elektronikos prietaisai, tačiau maždaug kas aštuntas iš jų – tiesiog nenaudojamas, dar nedidelė dalis jų – sugedę. 15 proc. apklaustųjų artimiausiu metu ketina namie sukauptus ir nenaudojamus įrenginius kam nors atiduoti arba parduoti.

„Tuos 15 proc. norime paskatinti nebeatidėlioti savo sprendimo. Iš gyventojų surinkta nebereikalinga buitinė technika ir elektronikos prietaisai pirmiausiai būna testuojami.

Tinkamus bandoma prikelti naujam gyvenimui ir padovanoti tiems, kam jų reikia labiausiai. Jeigu nepavyksta, tada įrenginiai perdirbami, kad juose esančias vertingas medžiagas būtų galima panaudoti dar kartą“, – sako nemokamai buitinę techniką ir elektroniką iš bet kurios Lietuvos vietos išvežančio projekto „Man rūpi rytojus“ vadovas Vladimir Jankoit.

Elektronikos atliekos gali kelti pavojų

Specialistai primena, kad iš mechaniškai pažeistų, ne vietoje išmestų elektronikos prietaisų atliekų į aplinką gali pasklisti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio.

Daugeliui elektronikos prietaisų reikalingos baterijos, o jose yra nikelio, kobalto, ličio, kurie priskiriami prie labai degių medžiagų. Todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti.

Surasti artimiausią nebereikalingos elektronikos, buitinės technikos, baterijų, akumuliatorių priėmimo punktą ar sužinoti, kur kreiptis dėl nemokamo atliekų išvežimo, galima projekto „Man rūpi rytojus“ internetinėje svetainėje www.manrupirytojus.lt.