Materialinės gyvenimo sąlygos Lietuvoje gerėja

Nors geriausiomis materialinėmis gyvenimo sąlygomis gali pasigirti didžiųjų miestų savivaldybės, teigiamų pokyčių galima pamatyti ir kitose Lietuvos savivaldybėse, kurios aktyviai dirba pritraukdamos investicijas.

„Materialinės gyvenimo sąlygos yra svarbiausias veiksnys gyventojams vertinant savo gyvenimo kokybę. Geras materialines sąlygas labiausiai užtikrina aukštas darbo užmokestis.

Jei gyventojai neturės pajamų šaltinio, negalės susirasti darbo arba darbo užmokestis bus toks menkas, kad nesuteiks galimybių patenkinti šeimos poreikius, tuomet net ir labai kokybiškai išvystyta infrastruktūra, švietimo bei sveikatos paslaugos bus gyventojams mažai reikšmingi, nes dominuos kiti prioritetai“, – komentuoja CPVA Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus ekspertas Viktoras Sirvydis.

Aukščiausias materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 m. yra Vilniuje – čia šis gyvenimo kokybės rodiklis siekia 0,39, taip pat Kauno mieste ir rajone – po 0,35, Vilniaus r. – 0,34, Klaipėdos r. – 0,33, Trakų r., Klaipėdos m. ir Birštone – po 0,32. Tuo metu žemiausias materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis yra Kalvarijos, Zarasų r., Lazdijų r. (po 0,21) bei Vilkaviškio r. (0,22) savivaldybėse.

Ekonomisto Mariaus Dubnikovo nestebina, kad pirmauja Vilniaus savivaldybė, kurioje koncentruojasi didžiausios pajamos, daug stambių įmonių, bei dideli regioniniai centrai su išvystyta pramone – Kaunas ir Klaipėda.

„Šie trys miestai sėkmingai kuria palankią ekonominę aplinką, kurią veikia gera geografinė padėtis. Mažosios savivaldybės dažniausiai to neturi, tad joms negalima būti pasyvioms.

Reikia pačioms imtis naudingų ekonominių sprendimų ir stengtis pritraukti investicijas, o tuo pačiu ir didesnes pajamas, lemiančias gerėjančią situaciją.

Tik taip Lietuvoje atsiras, ir jau atsiranda, nauji ekonominiai centrai, apie kuriuos prieš dešimtmetį nebūtume pagalvoję“, – sako M. Dubnikovas.

Galimybes turi visos savivaldybės

Pasak CPVA eksperto, vertinant savivaldybių gyvenimo kokybę ir materialines gyvenimo sąlygas, jos pagal ekonominius-socialinius bei geografinius rodiklius buvo suskirstytos į 4 klasterius: didieji miestai, kurortai, kaimiškosios savivaldybės bei kitos savivaldybės.

„Savivaldybės savo dydžiu, gyventojų skaičiumi bei dominuojančiomis veiklos sritimis yra skirtingos, tad jų visų lyginimas tarpusavyje nebūtų tikslus“, – sako V. Sirvydis.

Labiausiai materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis nuo 2013 m. iki 2021 m. pakilo kaimiškose savivaldybėse – 147,5 proc., kurortuose  - 133,5 proc., kitose savivaldybėse – 132,3 proc., didžiuosiuose miestuose – 106 proc.

M. Dubnikovo nuomone, didelę įtaką situacijos pokyčiams kaimiškose, kurortų ir kitose savivaldybėse padarė COVID-19 pandemija, kuomet atsirado nuotolinis darbas.

Darbuotojai, galintys dirbti nuotoliu, nebeapsiribojo vien miestais, o ėmė ieškoti kitų vietų regionuose, kitose savivaldybėse, kur gyvenimo sąlygos jiems atrodė patrauklios.

„Tai itin ryškiai buvo matoma Skandinavijoje, ypač Švedijoje, kur, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainos regionuose kilo, o centrinėje dalyje liko tokios pačios ar net mažėjo.

Lietuva, kuri tampa pakankamai turtinga šalimi, irgi juda link to, kad žmonės, galintys dirbti nuotoliu, ieško galimybių regionuose. Decentralizacija šalies mastu jau vyksta ir regionai taps tik populiaresni“, – teigia jis.

Pasak ekonomisto, labai svarbu, kad netaptume vieno ar dviejų miestų valstybe, kaip kad Latvija ir Estija, nuėjusios tuo keliu ir praktiškai visas investicijas sukoncentravusios 1-2 miestuose.

Tam reikia, kad savivaldybės atvertų duris investicijoms, kurios didina gaunamas pajamas, šios augina atlyginimus, atlyginimai „maitina“ įvairių paslaugų sektorių, didėja verslumas, gerėja gyvenimo sąlygos.

„Galimybę pasigerinti materialines gyvenimo sąlygas turi bet kuri savivaldybė. Lietuvoje jau matome labai daug gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Tauragė, Akmenė, Ukmergė.

Savivaldybės juda pirmyn, ir jei pokyčiai nesustos, „rizikuojame“ gyventi kaip Šveicarijoje. Turime visus reikiamus komponentus: žmones, kurie nori dirbti, gerą geografinę padėtį, pakankamai žemės plotų investicijoms, žaliąją energetiką.

Svarbų vaidmenį situacijos gerėjime vaidina ir gyventojai, kurie turėtų aktyviau reikalauti pokyčių, jei jų gyvenamojoje aplinkoje tokie nevyksta“, – sako M. Dubnikovas.

Galimybė savivaldybėms pasilyginti tarpusavyje

CPVA parengtas Gyvenimo kokybės indeksas parodė, kad ir tam pačiam klasteriui priskirtose atskirose savivaldybėse materialinės gyvenimo sąlygos gali skirtis.

Pavyzdžiui, iš kaimiškų savivaldybių pirmauja Kėdainių r. (0,31) ir  Jonavos r. (0,30) savivaldybės, o žemiausias rodiklis yra Lazdijų r., Zarasų r. ir Kalvarijos savivaldybėse – po 0,21. Panašių skirtumų galima rasti ir kituose savivaldybių klasteriuose.

„Kėdainių r. bei Jonavos r. savivaldybės nuo Lazdijų r. ar Zarasų r. savivaldybių skiriasi tuo, kad jose labiau išvystyta pramonė, yra sutelkta daugiau darbo vietų.

Todėl yra kiek didesnis gyventojų užimtumas, geresnis darbo užmokestis ir šie rodikliai daro įtaką materialinių gyvenimo sąlygų vertinimui.

Siekiant detaliau išsiaiškinti, kodėl tokie skirtumai atsiranda, reikėtų išnagrinėti atskirus materialinių gyvenimo sąlygų rodiklius, kurie sudaro sub-indeksą“, – aiškina V. Sirvydis.

Materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksą sudaro tokie rodikliai, kaip vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, užimtų gyventojų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų, registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, gyvenamasis fondas – naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui, asmenų (šeimų), buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, renovuotų daugiabučių dalis.

Pasak eksperto, savivaldybės, išsiaiškinusios savo materialinių gyvenimo sąlygų rodiklį, gali pasilyginti su kitomis panašiomis savivaldybėmis.

Paaiškėjus, kad jų materialinių gyvenimo sąlygų rodiklio reikšmė yra mažesnė, reikėtų detaliau panagrinėti, kas tam daro didžiausią įtaką, ir imtis reikiamų veiksmų.

„Pavyzdžiui, jei yra didelis sąrašuose esančių asmenų socialiniam būstui nuomoti skaičius, reikia galvoti, kas galėtų padėti jį sumažinti, jei savivaldybėje trūksta aktyvios daugiabučių renovacijos – ieškoti būdų, kaip tą padaryti.

Taip pat visada verta imtis iniciatyvos skatinti naujų darbo vietų sukūrimą, siekiant didinti darbingo amžiaus gyventojų užimtumą.

Kokių konkrečiai veiksmų reikėtų imtis vienu ar kitu atveju, savivaldybė galėtų nuspręsti pasikonsultavusi su tomis savivaldybėmis, kuriose šie sub-indekso rodikliai yra aukštesni, ir prisitaikiusi jų gerąją praktiką“, – komentuoja V. Sirvydis.

Savivaldybių vertinimas atliktas CPVA įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą „Savivaldybių galimybių pasididinti pajamas vertinimas, tam plėtojant analitines priemones“, kuriam skirtos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšos.

Tarp vertintų rodiklių – ir gyvenimo kokybės indeksas (GKI), sudarytas siekiant įvertinti skirtumus tarp Lietuvos savivaldybių nuo 2013 metų.

Savivaldybių GKI įvertinti galima interneto svetainėje www.lietuvosfinansai.lt.