Maisto kainos Lietuvoje viršijo Europos Sąjungos vidurkį

„Savaime suprantama, žmonės yra nepatenkinti, jog už maistą mokame jau kaip turtingieji vokiečiai ar prancūzai, tačiau tokių pat atlyginimų ar pensijų vis dar negauname.

Lyg to būtų maža, valdantieji nusprendė žmonėms įvesti naują nekilnojamojo turto mokestį, kuris galėtų siekti net iki 4 proc. turto vertės.

Taigi, jaunoms šeimoms, kurios įsigijo būstą gyvenimui su paskola, gali tekti mokėti beveik paskolos dydžio sumą", - sako B.Ropė.

Suvaldžius energijos krizę jis tikėjosi, jog maisto produktų kainos Lietuvoje kris, deja, taip neįvyko.

„Lietuva - vienintelė šalis bendrijoje, kur maistas brango daugiau nei 35 proc., o kai kurios prekės pabrango net dvigubai.

Žmonėms vis sunkiau įpirkti maistą, jie vis aktyviau būriuojasi prie akcijinių, nukainotų, besibaigiančio galiojimo prekių.

Infliacijai mažėjant, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos vis dar išsilaiko aukštame lygyje - šių metų rugsėjį buvo 8,3 proc. aukštesnės, lyginant jas su pernai metų atitinkamu laikotarpiu.

Negana to, nemaža dalis būtiniausių maisto produktų kainų išliko gerokai didesnės.

Pavyzdžiui, alyvuogių aliejus pernai metų gruodį buvo brangesnis 17,0 proc., tuo tarpu šių metų rugsėjį - net 36,3 proc. brangesnis.

Kiaušinių kaina rugsėjį buvo net 17,9 proc. didesnė, šokoladai ir desertai - 17,8 proc., vaisių ir daržovių sultys - net 24,9 proc. ar mėsa ir jos produktai - 6,6 proc.", - vardino europarlamentaras.

Nesuvokdamas, kodėl net atpigus energijai, maisto kainos Lietuvoje nenukrito, jis oficialiais raštais kreipėsi į Lietuvos Konkurencijos tarybą.

„Raginau ją įvertinti, ar maisto perdirbėjai ir prekybininkai Lietuvoje nesudaro kartelinių susitarimų, kurie gali turėti įtakos aukštoms maisto produktų kainoms šalyje.

Deja, tiek iš Konkurencijos tarybos, tiek iš Vyriausybės, kurios taip pat prašiau įvertinti maisto tiekimo grandinę ir galimas spragas joje, tesulaukiau šabloniškų atsakymų.

Maisto kainas galėtume atpiginti jau dabar, jei pradėtume taikyti PVM lengvatą maisto produktams. Europos Komisija priėmė teisėkūros aktus, kurie leidžia įvesti tokią mokestinę lengvatą būtiniausiems maisto produktams.

Tad tam, kad maistas atpigtų, bereikia tik mūsų valdžios valios ir suvokimo, kaip sunku Lietuvos žmonėms išsiversti.

Šiandien Lietuvoje maisto produktams taikomas standartinis net 21 proc. PVM tarifas, tuo tarpu Austrijoje maistui taikomas 10 proc. tarifas, Belgijoje - 12 proc., o Lenkijoje - 0 proc. PVM tarifas, kurio galiojimas buvo pratęstas iki šių metų pabaigos.

Kodėl vienos valstybės randa priemonių, tuo tarpu Lietuva nesiūlo jokių sprendimų, kurie padėtų žmonės išgyventi smarkiai pabrangus maistui ir būsto paskoloms?

Ko mūsų valdžiai trūksta - noro, valios ar tiesiog empatijos eiliniam žmogui?" - retoriškai klausia B.Ropė.