M. Skuodis: nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ trąšų tranzitas galėtų tęstis

„Lietuvos geležinkelių“ sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimas yra tik viena iš daugelio detalių visoje trąšų gabenimo schemoje ir garantijos, kad trąšos bus negabenamos nutraukus gabenimą pagal šią sutartį, šiuo metu jos nėra“, – žurnalistams po trečiadienį Seime vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) ir Ekonomikos komitetų posėdžio dėl baltarusiškų trąšų tranzito sakė ministras. 

Pasak jo, Lietuvoje šiuo metu yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą.  

„Tokia tikimybė yra. Apie 10 įmonių turi licencijas, kurios leidžia joms vežti, bet tai priklauso nuo daugelio aplinkybių: pajėgumų ir kitų žingsnių kuriuos tos įmonės turi padaryti“, – prieš Vyriausybės posėdį trečiadienį žurnalistams sakė ministras.

Vežti krovinius per Lietuvą galėtų įmonės „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkelis“, valdomas kalio trąšas Klaipėdos uoste kraunančio Birių krovinių terminalo akcininko Igorio Udovickio, tačiau joms atstovaujančios Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos atstovas atmeta tokią galimybę. 

Ministras M. Skuodis pabrėžė, kad nauji trąšų gabentojai veiklos „jau kitą dieną nepradėtų, nes yra labai daug sąlygų, kurias turi išpildyti“.

„Yra ir ekspeditoriai, ir daug kitų juridinių asmenų, kurie gali užsakyti vežimus, o teisinė bazė, apskritai Europos reguliavimas yra toks, kad tam tikrais aspektais geležinkeliai yra kaip keliai – kas gali, tas ir važiuoja. Taip kad yra tam tikrų niuansų“, – Seime žurnalistams kalbėjo ministras. 

„Sutarties nutraukimas tikrai negarantuoja, pasakyčiau nesprendžia, kad trąšos per Lietuvą negalėtų važiuoti kitais būdais ir kitais teisiniais pagrindais“, – Vyriausybėje sakė susisiekimo ministras. 

„Sutartis yra tik viena detalė dėlionėje ar trąšos važiuos“, – pridūrė jis.

Ministras pabrėžė, kad saugiausiais dalykas nutraukiant kalio trąšų tranzitą būtų Europos Sąjungos (ES) sankcijos.  

„Jei ES sankcijų mes neturime artimiausiu metu ar negalime turėti, tada yra nacionalinio lygmens teisinė bazė, bet tik tokiu atveju, jei ji būtų suderinta su Europos Komisija, nes čia kalbame apie laisvą prekių judėjimą ES. Tolesni žingsniai priklauso nuo nacionalinio saugumo teisės aktų bazės, o jau po to, kas yra įmanoma atsižvelgiant į visą konkurencijos teisės reguliavimą ES. Klausimas yra labai kompleksiškas“, – sakė M. Skuodis. 

Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS anksčiau sakė, kad privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais atmeta galimybę vežti krovinius, jei geležinkeliai nutrauktų sutartį su „Belaruskalij“ ir nebevežtų trąšų nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.  

Jis anksčiau BNS yra sakęs, kad perimti baltarusiškų trąšų gabenimą iš „Lietuvos geležinkelių“ kliudo dvi techninės kliūtys: informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, be to, tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.