„Nedarbo draudimo išmoka yra susijusi su žmogaus mokėtomis įmokomis. Tai yra tam tikras draudimas, kai žmogus mokėjo, kaupė savo kažkokiai socialinei garantijai“, – antradienį LRT radijui sakė M. Navickienė.
„Svarstytume ir šį siūlymą, tačiau, jeigu jau kalbama apie kažkokios garantijos mažinimą žmonėms, kurie savo pasirinkimu nėra linkę skiepytis, turbūt ligos išmokos mokėjimas būtų labiau tikslingas diskutuoti“, – tęsė ministrė.
Jos teigimu, nenorintiems skiepytis darbuotojams būtų tikslingiau nutraukti ligos išmokų mokėjimą, kadangi jau dabar jos netenka tie asmenys, kurie savavališkai nesaugo savo ir visuomenės sveikatos.
„Ir dabar nemokant išmokos tam tikrais atvejais jau yra tam tikras sąlygiškumas. Jei žmogus patiria traumą būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, alkoholio arba kitaip nesisaugodamas, neįdėdamas pastangų išvengti jis gali negauti ligos išmokos.
Jau tokia praktika tam tikrais atvejais susiklosčiusi ir galbūt galima būtų labiau svarstyti apie šitą dalį. O nedarbo draudimas turbūt yra toks lūkestis, susijęs su sumokėtomis įmokomis, kur manyčiau, kad vertėtų diskutuoti labiau apie kitus instrumentus“, – paaiškino M. Navickienė.
ELTA primena, kad, nuo gruodžio 1 d. valstybei nebekompensuojant periodinių testų nuo COVID-19 nesiskiepijusiems darbuotojams, Lietuvos darbdavių konfederacija siūlė nepasiskiepijusiems ir nenorintiems už testus susimokėti asmenims, išėjus iš darbo, nebemokėti nedarbo išmokų.