„Litgrid“ pristato dešimtmečio planus: smarkiai augs elektros ir specialistų poreikis, o atsijungimas nuo BRELL galimas ir anksčiau

Įmonė planuoja kasmet pradėti po keliasdešimt statybos ir rekonstrukcijos projektų, o kad tinklas būtų patikimas ir saugus, investuoti virš 2 mlrd. eurų.

Įmonė teigia, kad sinchronizacija su Europos elektros tinklais galima įgyvendinti jau 2024 metų pirmojoje pusėje, o ne 2025 metais, kaip planuota iki šiol.

„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad šiems dideliems planams kyla rizika, kadangi jiems įgyvendinti trūks ir rangovų, ir specialistų, kurių ruošimu šalies aukštosios mokyklos privalo ruoštis jau dabar, o energetikos specialybes įgiję jaunuoliai turės garantuotą darbą.

„Dešimtmečio plano pataisymai ir papildymai didesni nei įprasta. Tą verčia daryti pasaulyje pasikeitusi situacija. Vyksta Rusijos ir Ukrainos karas, o tai automatiškai veikia energijos rinkas artimiausiu metu. (...)

Turime greičiau suktis su savo projektais, kuo labiau spartinti sinchronizaciją, tam jaučiame ir politinį palaikymą, ir spaudimą“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Elektros perdavimo tinklų operatorius skaičiuoja, kad 2031 metais šalis suvartos 18,7 TWh elektros. Palyginimui, šiemet suvartojama 12,8 TWh.

„Litgrid“ skaičiuoja, kad labiausiai augantį poreikį lems transporto sektoriaus elektrifikacija, įskaitant elektrifikuojamas geležinkelių linijas ir elektromobilių plėtrą, augantis šilumos siurblių naudojimas. Taip pat vandenilio gamybos pramonės plėtra.

R. Masiulis sako, kad šiemet „Litgrid“ paskaičiavo 25 proc. didesnį ateities elektros poreikį, nei kad planavo anksčiau. Tą taip pat lėmė ir kritinės galios padidinimas iki 3 tūkst. MW bei išaugę atsinaujinančių energijos išteklių galios didinimo iki 7 GW planai.

„Pagal tempą, kuriuo šiandien pasirašome ketinimo protokolus, matosi, kad šitas tikslas yra visiškai įgyvendinamas. Tikrai yra didžiulis anšlagas, susidomėjimas, labai karšta, labai daug darbo“, – kalbėjo R. Masiulis.

Dešimtmečio plano projektams įgyvendinti, skaičiuojama, prireiks 2 mlrd. eurų investicijų. Didžiausia suma – 898 mln. eurų – bus skiriama tinklo atstatymo darbams, beveik 794 mln. eurų – strateginiams šalies projektams, maždaug 200 mln. eurų – naujos statybos darbams, 76 mln. eurų – kapitaliniams remontams (oro linijų atramų, pavienių įrenginių keitimui, avariniam rezervui) bei apie 24 mln. eurų IT ir inovacijų projektams.

„Norime atkreipti projektavimo, elektros įrenginių gamybos, įrenginių tiekimo, statybos-montavimo darbų ir kitas paslaugas teikiančių įmonių dėmesį – bus darbų ir užsakymų, tad verta ruoštis, stiprinti komandas, kad galėtume bendradarbiauti ir sklandžiai paruošti elektros tinklą būsimiems Lietuvos vartojimo pokyčiams ir rinkų integracijai“, – pažymi R. Masiulis.

Sinchronizacija įmanoma 2024 metų pradžioje

Pagrindiniu dešimtmečiu tikslu „Litgrid“ įvardija Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais planus. Jai ruošiantis bendrovės turės rekonstruoti esamas ir statyti naujas elektros perdavimo linijas bei pastotes, diegti naujas informacines sistemas, visiškai įrengti elektros kaupimo baterijas.

R. Masiulis akcentuoja šiuo metu statomų sinchroninių kompensatorių svarbą, Lietuvai atsijungus nuo Rusijos valdomo BRELL elektros tinklų žiedo – jie palaikys elektros tinklo stabilumą, nors ir negamins elektros.

„Kai atsijungsime nuo BRELL, turėsime patys valdyti tinklo parametrus ir sinchroniniai kompensatoriai tą dalyką padarys. Šiandien tą galime padaryti „sukdami“ senuosius Elektrėnų elektrinių blokus“, – aiškino „Litgrid“ direktorius.

Įmonės teigimu, atlikta jau 40 proc. visų sinchronizacijos reikiamų darbų bei vertinama, kad sinchronizuoti tinklus būtų galima ir anksčiau nei numatyta iki šiol – 2024 metų pirmą ketvirtį, o ne 2025 metais.

„Įgyvendinus sinchroninių kompensatorių projektą, 200 MW baterijų parką ir Estijoje pastačius dar vieną sinchroninį kompensatorių (...), 2024 metų gal net pirmame ketvirtyje būtume pasiruošę sinchronizuotis su kontinentine Europa“, – pranešė R. Masiulis.

Tarp kitų planų minima nauja 240 kilometrų ilgio 330 kV linija Darbėnai-Mūša-Panevėžys. Anot R. Masiulio, naujoji linija padidins elektros perdavimo pajėgumus tarp rytinės ir vakarinės Lietuvos, gerins elektros kokybę.

Per 10 metų „Litgrid“ dar rekonstruos daugiau kaip 500 km 330 kV ir per 1600 km 110 kV oro linijų, taip pat modernizuos per 100 vnt. 330 kV ir 110 kV transformatorių pastočių.

„Kiekvienais metais pradėsime dešimtis naujų projektų, vidutiniškai po 21 per metus. Juos pridėjus prie tuo metu jau vykdomų darbų, iš viso kasmet valdysime nuo 51 iki 100 statybos arba rekonstrukcijos projektų“, – sako R. Masiulis. Jo teigimu, per dešimtmetį reikės pakeisti apie trečdalį elektros linijų.

Taip pat saulės ir vėjo elektrinėms „Litgrid“ jau rezervavusi 4,4 GW suminės galios – daugiau nei pusė Seime patvirtintame atsinaujinančios energetikos „Proveržio pakete“ numatytų 7 GW žaliųjų energijos išteklių galios.

Labai reikės specialistų

Kartu „Litgrid“ vadovas akcentuoja, kad įmonėms planams įgyvendinti reikės labai daug jaunų energetikos specialistų.

„Reikės labai daug specialistų, jų skaičių reikės auginti dvigubai, o jų poreikis yra didžiulis“, – sakė R. Masiulis, pridūręs, kad jų poreikis gali augti iki trijų kartų.

Būtent naujų specialistų pritraukimas „Litgrid“ įvardijamas kaip vienas pagrindinių iššūkių siekiant įgyvendinti didžiulį kiekį suplanuotų darbų.

„Turėsime sutvarkyti vidinius resursus, kad galėtume suvaldyti tokį didžiulį projektų kiekį. Turėsime samdyti projektų vadovus, inžinierius per visą „Litgrid“ grandinę, kad galėtume projektus įvykdyti“, – pabrėžia R. Masiulis.

Jis teigia, kad įmonė bendradarbiauja su šalies universitetais, siekdama pritraukti kuo daugiau jaunimo pasirinkti energetikos specialybes, ir užtikrina, kad šios srities mokslus baigę specialistai galės nesunkiai rasti darbą tiek Lietuvoje, tiek Vakarų Europoje, kur juntamas identiškas tokių specialistų poreikis.