Lietuvos realybė: milijonierių daugėja, o kas penktas žmogus gyvena žemiau skurdo ribos

Neseniai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paviešino augantį milijonierių skaičių.

O jis įspūdingas. 2017 metais turėjome 430 deklaravusių daugiau nei milijoną eurų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų. 2020 metais tokių pridygo iki 500, na, o šiais metais tokių turime net 606. Štai tau ir sunkmetis su mirtinu virusu.

Kažkam krizė, o kažkam - naujos galimybės.

Taip pat vertas dėmesio ir prabangos prekių įsigijimo augimas. Štai naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, kurių vertė didesnė negu 100 000 eurų, vis daugėja.

2019 metais tokių automobilių įregistravo apie 340, 2020 metais - 410, na, o vien per keturis 2021 metų mėnesius - net 214.

Bankiniai ekonomistai suskubo vertinti, jog tai teigiamas reiškinys, kuris rodo viduriniosios klasės stiprėjimą. Kas ta mistinė vidurinioji klasė - neaišku, nes niekur nėra aiškaus apibrėžimo, kas tai per dalykas. Bet akivaizdu, jog 606 milijonieriai niekaip neįtelpa į tą Lietuvos viduriuką.

Nuoseklus bankų apologetas Nerijus Mačiulis teigia, kad: „Aišku, kad jeigu valstybėje yra daug labai turtingų gyventojų, dideles pajamas gaunančių - tai rodo valstybės išsivystymo lygį".

Dėl labai turtingų gyventojų kiekio galima ginčytis, bet, jog neskursta ir bankai, tai tikrai aišku.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per šių metų devynis mėnesius kartu uždirbo 247 milijonus eurų neaudituoto grynojo pelno - 16% (34 mln. eur) daugiau nei 2020 metų sausį-rugsėjį, kai jis buvo 213 milijonų eurų.

Bankų sektoriaus turtas 2021 metų rugsėjo pabaigoje buvo beveik 41 milijardas eurų - 15% daugiau nei prieš metus ir 3,5% daugiau nei šių metų birželio pabaigoje.

Bet nežiūrėkime taip aukštai ir leiskimės kiek žemiau, gal ten rasime tą Lietuvą „kuri gyvena kaip niekad gerai".

Žiūrime į šių metų Lietuvos statistikos departamento trumpą ataskaitą. Joje teigiama, jog 65% Lietuvos suaugusiųjų gyvena iš savo darbo (59% iš samdomo, o apie 6% iš savarankiško darbo), na, o likusi didesnė asmenų grupė - 26,23%, iš senatvės socialinių išmokų (pensijų).

Kokius pinigus uždirba dirbantys žmonės?

Pajamas iki minimalios algos gauna 29% visų dirbančiųjų. „Ant popieriaus" gauna 642 eur, na, o „į rankas" - 468 eurus. Tai yra, uždirba net 38 eurais daugiau negu oficiali skurdo riba. Beveik trečdalis Lietuvos dirbančiųjų.



9% dirbančiųjų gauna pajamas nuo 642 iki 783 eur „ant popieriaus". Atitinkamai, 468 ir 549 eurai „į rankas".



Na ir 35% gauna nuo 783 iki 1568 eur „ant popieriaus". Arba nuo 549 iki 995 eurų „į rankas". Visa tai sudėjus gaunasi, jog 73% Lietuvos dirbančiųjų uždirba mažiau negu 1000 eurų „į rankas".

Verta paminėti, jog čia yra šalies vidurkis, o kiekvienas regionas yra skirtingas. Ypač auga skirtumai tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos. Nuo 2016 metų darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti ir 2021 metų rugsėjį pasiekė 45 procentus. Sostinėje vidutinės darbo pajamos rugsėjį siekė 1830 eurų „ant popieriaus" (1144 eur „į rankas"), kitų savivaldybių vidurkis - 1260 eurų (820 eurų „į rankas").

Tad vilniečiai statistiškai telpa į tuos 27%, kurie uždirba daugiau negu 1000 eurų „į rankas". Bet žinome kaip būna su ta statistika: „Marytė valdo mėsą, Onutė - bulves, statistiškai abi maitinasi cepelinais".

Tačiau yra ir kita Lietuva, apie kurią bankų ekonomistai nekalba.

Lietuvoje kas penktas gyventojas gyvena žemiau skurdo ribos. Tokių yra 20,9 proc. šalies gyventojų.

Mieste 2020 metais skurdo lygis siekė 18,3%, o kaime - 26,3%. Skurdo riba buvo 430 eurų per mėnesį vienam gyventojui, 904 eur - šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus.

Dar yra išlikęs vienas toks gerovės valstybei nelabai tinkamas terminas - „absoliutus skurdas". 2020 metais absoliutaus skurdo riba - 257 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 540 eur - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Į šią kategoriją pateko net 140 000 Lietuvos piliečių, tai 5,1% visų gyventojų (3,9% mieste ir 7,5% kaime).

Tad tokia ta „dviejų greičių" Lietuva. Ar tinka skambūs šūkiai „niekada taip gerai negyvenome!" bei „kuriam Gerovės Lietuvą" Jūs patys geriau žinote. Tiesiog kai kas nors pavartos šiuo du šūkius, tai nepamirškite paklausti: Kas taip gerai negyveno? Jam kuriate Gerovės Lietuvą? Gal net sulauksite nuoširdaus atsakymo.