Lietuvos psichologų sąjunga ragina naikinti nuostatą, pagal kurią tos pačios lyties šeimos laikoma žalinga informacija nepilnamečiams

Anot psichologus vienijančios organizacijos, iki šiol galiojanti įstatymo redakcija yra ne tik žalinga, bet ir sudaro prielaidas rastis iniciatyvoms, kurios diskriminuoja LGBTQ asmenis bei jų šeimas.

„Psichologo profesija įpareigoja ne tik padėti konkrečiam klientui, bet taip pat matyti struktūrines stigmas, veikiančias klientų savijautą, bei į jas reaguoti, siekiant pozityvaus socialinio pokyčio“, – savo laiške Seimo nariams rašo Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Kreipimesi į Seimo narius taip pat rašoma, kad pataisa – nedidelis žingsnis link įtraukesnės ir saugesnės visuomenės LGBTQIA+ vaikams ir paaugliams

„Mane stebina, kad įstatymo nuostata apskritai vis dar egzistuoja. Vaikus ir paauglius reikia saugoti ne nuo mokslu pagrįstos informacijos apie seksualinę orientaciją ir lytinę tapatybę, bet nuo smurto, patyčių ir diskriminacijos, kurioms pagrindą kuria dabartinis įstatymas“, – sako Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė, psichologė psichoterapeutė dr. Juliana Lozovska.

Laiške psichologus vienijanti organizacija politikams priminė, kad LGBTQ bendruomenės atskyrimu paremta politika  neigiamai veikia LGBT bendruomenės psichologinę sveikatą, yra susijusi su didesne rizika patirti nuotaikos sutrikimus, piktnaudžiavimą alkoholiu ir generalizuotą nerimo sutrikimą.

„Vaikai ir paaugliai, gavę tinkamos informacijos apie LGBTQ žmones, turėtų galimybę atsisakyti paplitusių neigiamų įsitikinimų, kurios neretai pasireiškia patyčiomis prieš LGBTQ mokinius.

LGBTQ jaunuoliams tai sudarytų sąlygas normalizuoti savo išgyvenimus dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, formuoti teigiamą savigarbą ir jaustis saugiau.

Užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad valstybėse, kuriose vyrauja pozityvūs įstatymai LGBTQ žmonių atžvilgiu, gyventojų psichikos sveikata daug geresnė, pavyzdžiui, fiksuojami mažesni savižudybių rodikliai, mažiau depresijos atvejų“, – sako psichologas, kandidatas į psichoterapeutus, Vilniaus universiteto doktorantas ir dėstytojas, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Jokūbas Gužas.

Antradienį Seimas pateikimo stadijoje svarstys Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, pagal kurią siūloma atsisakyti nuostatos, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Pataisą parengė Teisingumo ministeriją, siekdama užtikrinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos sprendimo įvykdymą, pagal kurį Lietuva pripažinta varžiusi rašytojos Neringos Macatės žodžio laisvę, kai 2014 m. iš prekybos išimta pasakų knyga „Gintarinė širdis“.