Lietuvos piktžaizdė – lauko tualetai: jiems išnaikinti jau skirta 66 mln. eurų, bet Europa grasina sankcijomis

Nors lauko tualetų turėjo nelikti iki šių metų pradžios, dar 2022 m. birželį pranešta, kad jų vis dar skaičiuojama tūkstančiais. Tiesa, įstatymas visiškai pašalinti jų nereikalauja, gyvenamosiose sodybose tokių gali likti iki 2 proc.

Tokį įsipareigojimą Lietuva prisiėmė Europos Komisijai dar prieš šešerius metus. Taip padaryta, siekiant uždrausti gyventojams nuotekas berti kieme, miestuose ar saugomose teritorijose, skatinant įrengti valymo įrenginius ir jas pašalinti saugiai bei teisingai.

Tad kokia situacija Lietuvoje su lauko tualetų būdelėmis vyrauja šiandien? Ar Aplinkos ministerijai pavyko darbą atlikti iki nurodyto termino? O jei nepavyko, kas laukia tikslo laiku neįgyvendinusios Lietuvos?

Pradėta procedūra prieš Lietuvą

2017 m. Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamai įgyvendintos direktyvos – miestų nuotekų valymo. Šios direktyvos reikalavimus privaloma įgyvendinti aglomeracijose, didesnėse nei 2000 gyventojų.

EK teigimu, būtent tokio dydžio aglomeracijose centralizuotomis nuotekų surinkimo (CNS) sistemomis turi būti surenkama ne mažiau nei 98 proc. nuotekų, o likusi dalis gali būti tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose. Pavyzdžiui, sukaupimo talpose, biologinio valymo įrenginiuose.

Čia svarbu pabrėžti ir tai, kad lauko tualetai nėra nuotekų tvarkymo įrenginys. EK nuomone, Lietuvos aglomeracijose per mažai gyventojų būstų prisijungta prie CNS sistemų ir per didelė dalis nuotekų tvarkoma individualiai.

Be to, nėra veiksmingos kontrolės sistemos užtikrinti individualiai tvarkomų nuotekų atitiktį nustatytiems reikalavimams. Tam, kad pažeidimas būtų ištaisytas, savivaldybės turi tinkamai apsibrėžti aglomeracijų ribas (aglomeracijos ribos ir miesto administracinės ribos nėra tas pats) ir su vandens tiekimo įmonėmis išvystyti trūkstamas CNS sistemas bei prie jų prijungti gyventojų būstus.

Nėra tikslios informacijos

Visgi Aplinkos ministerija pabrėžė, kad lauko tualetų Lietuvoje neskaičiuoja, su jais nekovoja ir griauti nesiruošia. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresnysis patarėjas Irmantas Valūnas teigė: „Vien dėl to, kad jie egzistuoja, tai nėra problema.“

Aplinkos ministerija bendradarbiauja su savivaldybėmis ir vandens tiekimo įmonėmis bei skiria tam finansavimą. Nuo 2018 m. iš nacionalinių programų skirta daugiau nei 10 mln. eurų, o iš Vandentvarkos fondo – 56 mln. eurų trūkstamai infrastruktūrai nutiesti.

Tačiau pasakyti, ar ministerijai išsikeltą tikslą įgyvendinti pavyko, sunku: informacija apie dabartinę situaciją šiuo metu yra atnaujinama. Ministerija ginasi ir tikina, kad, praėjusių metų duomenimis, daugiau nei pusėje aglomeracijų lauko tualetai buvo pašalinti.

Gresia sankcijos

Į klausimą, kas laukia Lietuvos, neišsprendusios šios problemos laiku, I. Valūnas atsako, kad Europos Komisija atitinkamai įvertina tai, kad infrastruktūriniai projektai, jų įgyvendinimas labai imlūs lėšoms ir laikui.

„Jeigu, EK nuomone, Lietuvos pažanga nepakankama arba užsitęsia be objektyvių priežasčių, ji gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą, kuris gali skirti sankcijas už direktyvos neįgyvendinimą. Prognozuoti sankcijos dydį ar pobūdį sudėtinga. Visgi neabejotinai reikia dėti visas pastangas ir įgyvendinti direktyvos reikalavimus, nes sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos atlikti tai, kas būtina“, – toliau savo atsakymą praplėtė I. Valūnas.

Be to, Lietuvoje dabar kuriama ir nuo 2024 m. visa apimtimi pradės veikti Nuotekų tvarkymo informacinė sistema.

Bus didinamas individualių nuotekų tvarkymo sistemų kontrolės efektyvumas ir mažinama administracinė našta nuotekų tvarkymo procesų dalyviams. Sistemos informacija bus naudojama teikiant ataskaitas EK apie individualių nuotekų tvarkymą aglomeracijose.

Pasak Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vyresniojo patarėjo, šiuo metu sistema vis dar testuojama. O techniniai funkcionalumai bus baigti diegti iki šių metų rugpjūčio pabaigos, tada sistema bus pildoma realiais duomenimis ir ją pradės naudoti nuotekų vežėjai, vandentvarkos įmonės, savivaldybės, Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai.