Lietuviškos prekės pas mus brangesnės nei užsienyje: gamintojai atkerta – uždirbame daugiau, tad mokame brangiau

Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Bulgarijoje apsilankęs Darius piktinosi, kad svetur lietuviškos prekės beveik dvigubai brangesnės.

Savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje jis pasidalijo, kaip pats įvardijo, turistiniu saldumynų kainų tyrimu.

„Bulgarijoje „T Market“ prekybos centre „Pergalės“ triufeliai kainuoja 4,79 levai, t. y. 2,45 euro. Tuo metu prekybos tinkle „Iki“ tie patys triufeliai kainuoja 3,99 euro.

REKLAMA

„Pergalė Gold“ saldainių dėžutė Bulgarijos parduotuvėje kainuoja 10,99 levų, t. y. 5,62 euro. Tuo metu Lietuvoje tie patys saldainiai kainuoja 6,99 euro“, – rašė vyras.

Jis tikino, kad kainas abejose parduotuvėse lygino be akcijų ir nuolaidų. Ir pažymėjo, kad lietuviškas prekes iki Bulgarijos reikia gabenti daugiau nei 2 tūkst. kilometrų.

„Taip, Bulgarijoje atlyginimai mažesni. Tačiau juk gamyba vyksta Lietuvoje, kodėl tada skiriasi kaina?“ – retoriškai klausė Darius.

Kiekvienoje rinkoje savos taisyklės

Prekybos tinklai „T Market“ Bulgarijoje ir „Maxima“ Lietuvoje priklauso vienai įmonei  „Maxima grupė“. Tačiau kainos, šiuose prekybos tinkluose, kaip jau pastebėjo iš Bulgarijos grįžęs Darius, skiriasi.

Prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas sakė, kad galutinė produkto kaina priklauso nuo labai įvairių veiksnių.

„Visų pirma, kainodara nustatoma individualiai, atsižvelgiant į kiekvienos šalies rinką, jos dydį ir rinkoje esančią konkurenciją. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienas prekybos tinklas turi skirtingus tiekėjus, skiriasi ir su jais sudaromos sutartys.

Į kainodarą taip pat įeina ir kiti svarbūs faktoriai: logistikos, darbuotojų atlyginimo, energetinių resursų, parduotuvių nuomos ir kiti įvairūs kaštai“, – vardijo M. Tilmantas.

REKLAMA

Anot jo, visos išvardintos priežastys ir lemia, kodėl tos pačios įmonių grupės valdomi prekybos tinklai skirtingose šalyse sudaro skirtingą kainodarą. Jie sprendimus priima savarankiškai, atsižvelgdami į įvardintas aplinkybes.

„Mes nuolat ieškome galimybių kaip pirkėjams pasiūlyti mažas kainas ir tokias galimybes randame. Įvairiems saldumynams skirtų specialių pasiūlymų mūsų tinkle pirkėjai gali rasti kiekvieną savaitę ir juos įsigyti, kad ir už perpus mažesnę kainą. Pavyzdžiui, triufeliai „Pergalė Classic“ su nuolaida šiuo metu kainuoja 2,69 euro“, – teigė M. Tilmantas.

Pirkėjams siūlo laukti nuolaidų

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad produktų lentynose kainos tiesiogiai priklauso nuo tiekimo kainų.

„Bendrovė prekes perka iš Lietuvos ir tarptautinių gamintojų, kurie dirba su globalia tiekimo grandine, o procesai, vykstantys pasaulinėse žaliavų rinkose, į vieną ar į kitą pusę veikia jų pardavimo kainas.

Kokios kainos būna atskirose rinkose – priklauso nuo kiekvieno gamintojo turimų sutarčių su partneriais, regiono strategijos, rinkos dydžio, kuri daro tiesioginę įtaką pirkimo kainoms. Be to, skirtingi gamintojai ir jų atstovai tiekimo kainą nustato atsižvelgdami ir į prekės pardavimo dinamiką atitinkamoje šalyje“, – komentavo prekybos tinklo atstovė.

Anot jos, įvairiems saldainiams yra daromos akcijos.

„Būtina pabrėžti, kad nuolat sekame kainų judėjimą žaliavų rinkose, pastebėję menkiausią galimybę deramės su tiekėjais, norėdami leisti mūsų pirkėjams sutaupyti kaip įmanoma greičiau. Siekiame klientams pasiūlyti ne tik vienkartinių akcijų ar nuolaidų, bet ir ilgalaikį poveikį svarbiausių pirkinių krepšeliui turinčių sprendimų“, – sakė V. Budrienė.

Lietuviai moka brangiau, nes daugiau uždirba

„Vilniaus pergalė“ rinkodaros vadovas Justas Razmus irgi sakė, kad kainas parduotuvių lentynose lemia daugybė veiksnių – produkto pagaminimo savikaina ir pristatymo į prekybos vietas kaštai yra tik keli iš jų, bet ne vieninteliai.

„Išskirčiau kelis veiksnius, kurie daro reikšmingą įtaką prekių kainodarai ir kurių svarba nuolat kinta pagal besikeičiančius šalies socioekonominius ir politinius, netgi geopolitinius niuansus.

Konkurencinės kovos intensyvumas dėl skirtingo pragyvenimo lygio. Jeigu lietuvio minimali alga šiemet buvo apie 633 eurus, bulgaro minimalus atlyginimas šiuo metu siekia apie 399 eurus, tad natūralu, kad šios šalies gyventojų perkamoji galia yra mažesnė ir kainos parduotuvėse yra žemesnės“, – skaičiavo įmonės rinkodaros vadovas.

Anot jo, ta pati taisyklė galioja ne tik šokolado gaminiams.

„Juk ekonomiškai išsivysčiusiose ir ne tokiose pažengusiose šalyse skiriasi gaunamas atlyginimas už tos pačios kvalifikacijos darbą, nekilnojamo turto nuomos, degalų kainos bei pragyvenimo išlaidos. Dėl tos pačios priežasties paslaugų ar produktų kainos mažuose miesteliuose gali skirtis nuo didmiesčiuose ar kurortuose esančių kainų“, – komentavo J. Razmus.

Dar vienas svarbus niuansas, anot jo, šalies rinkos dydis.

„Kadangi Bulgarijoje gyventojų yra beveik trigubai daugiau nei Lietuvoje, skiriasi ir šalyje veikiančių šokolado gamintojų bei jį vartojančių gyventojų skaičius, o tai vienareikšmiškai atsiliepia gaminamos produkcijos kiekiui ir kainodarai.

Bulgarijoje veikia bent 15 skirtingų vietinių šokolado gamintojų, ateiti į tokią didelę rinką iš kitos šalies nėra lengva, ypač, kai konkurencinė kova šalies viduje yra ir taip itin stipri, tad, pagal visas rinkodaros taisykles, mažos perkamosios galios šalyje pirmiausia konkuruojama mažesne ar labai panašia gaminio kaina, kad vartotojai galėtų naują produktą bent paragauti“, – komentavo įmonės atstovas.

Vieni permoka tam, kad kiti nusipirktų pigiau

Anot J. Razmaus, tarpusavyje konkuruoja ne tik gamintojai, bet ir prekybos centrai. Todėl dažnai parduotuvių tinklų valdytojai saldumynus pasirenka kaip pirkėjus pritraukiančią produktų kategoriją, pritaikydami mažesnę kainą savo pelno maržos sąskaita.

„Tai reiškia, kad vieną ar kitą saldumyną parduotuvė gali pardavinėti netgi nuostolingai, nes vertinama bendra prekių krepšelio suma, kurią pirkėjas išleido vieno vizito į parduotuvę metu.

Be to, pastarieji keli metai buvo kupini įvykių, kurie drastiškai keitė žaliavų kainas, todėl mums teko kelti tiekimo kainas visiems klientams be išimties.

Visgi, visi mūsų partneriai į tokius pokyčius reaguoja skirtingai. Vieni dėl naujos kainos ilgai – kartais iki pusės metų – derasi, o tik tada pavyksta susitarti, kiti – nepavykus susitarti, tiesiog nustoja prekiauti mūsų produkcija.

Treti – užsiperka didelį kiekį produkcijos senąja kaina, kad galėtų kuo ilgiau išlaikyti senąją kainodarą ir turėti tam tikrą pranašumą prieš konkurentus. Manome, kad būtent toks partnerių sprendimas galėjo padaryti didelę įtaką šiai kainai, kurią matome Bulgarijoje“, – svarstė bendrovės atstovas.

Pasak jo, bet kurio verslo tikslas – uždirbti pelną, iš kurio mokami darbuotojų atlyginimai ir vykdoma įmonės plėtra, kad būtų galima į savo asortimentą įtraukti naujų kokybiškų produktų bei žengti į naujas rinkas, užsigautinus prekės ženklo žinomumą bei jo vertę vietos pirkėjų akyse, konkuravimo žema kaina sprendimai tampa kur kas retesni.

„Todėl vienos šalies pirkėjai permoka dėl to, kad kitų šalių gyventojai galėtų pirkti pigesnę produkciją – nė vienas verslas neliktų rinkoje, kuri yra nuostolinga, todėl sudarant kainodarą, visada atsižvelgiama šalies, kurioje veikiama, socioekonominę situaciją“, – teigė J. Razmus.