Laukiantiems pensijos – šokiruojantys skaičiavimai

Skaičiuojama, kad maždaug 2050-aisiais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus 50 metų ir vyresni.

Dirbti visą gyvenimą

2021 metais Europos Komisija publikavo konsultacijų dokumentą – vadinamąją Žaliają knygą dėl senėjimo. Joje iškelta ir mintis, kad ateityje lietuviai į pensiją galėtų išeiti sulaukę net 72 metų. Ši idėja viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis vėl aktyviai aptariama.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega paskelbė, kad tai tik matematinis paskaičiavimas, mat „norint nuo 2020 iki 2040 metų išlaikyti tokį patį vyresnių žmonių ir darbingo amžiaus žmonių santykį tam, kad būtų užtikrinamas pensijų adekvatumas ir viešųjų finansų tvarumas, Lietuva (kaip ir Liuksemburgas) turėtų pailginti darbingą amžių iki 72 metų“.

Nori pasirinkimo laisvės

Trečiojo amžiaus universiteto Panevėžio fakulteto, buriančio kelis šimtus aktyvių miesto senjorų, rektorė Zita Kazlauskienė idėją visiems dirbti iki 72 metų vertina neigiamai.

„Jeigu nori, niekas ir dabar nedraudžia dirbti. Man artėja 70 metų, bet dirbu sėkmingai, esu patenkinta radusi, kaip save realizuoti, bet gaunu ir pensiją. Jei reikėtų dirbti ir negauti pensijos, būtų kažkaip ne tas. Manau, kad ir mano 400 studentų panašiai galvoja“, – svarsto rektorė.

Pasak Z. Kazlauskienės, Trečiojo amžiaus universitete neseniai vyko psichologės paskaita, kurioje studijuojančios moterys džiaugėsi esančios pensijoje.

„Mes galime laisvai kažkur eiti, kurti, mokytis, šviestis. Turime laiko daryti tai, ką norime, o ne tai, ką privalome“, – atkreipė dėmesį Z. Kazlauskienė.

Dar pailginus pensinį amžių, jos manymu, pasirinkimo teisės nebeliktų.

Be to, anot jos, dažnas senjoras nebeturi sveikatos dirbti. Ne vienas dėl to renkasi priešlaikinę pensiją.

Lietuva ne Japonija

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius idėją darbingą amžių ilginti iki 72 metų pavadino atėjusia iš mistikos srities. Jo nuomone, tokį variantą galima taikyti nebent Japonijoje.

„Šioje šalyje netapsi generaliniu direktoriumi neturėdamas 70-ies, bet ten vyrauja visai kita filosofija“, – sako apskrities verslo atstovas.

V. Matkevičiaus manymu, Lietuvoje tai būtų tik bandymas primityviai išspręsti „Sodros“ problemas senstant visuomenei.

Verslas į tokias kalbas žvelgia labai skeptiškai – jam reikalingi ne pensijos laukiantys darbuotojai, o norintys ir galintys dirbti.

Anot jo, turintys jėgų ir noro senjorai ir dabar visame pasaulyje, kaip ir Lietuvoje, vertinami darbdavių.

Didžiosios pasaulinės įmonės ilgą laiką išdirbusių žmonių taip paprastai neišleidžia. Net ir pensininkus stengiasi turėti patarėjų korpuse.

V. Matkevičiaus nuomone, kiekvienoje šalyje pozicija dėl pensinio amžiaus turi būti skirtinga. Negalima lyginti austrų ar šveicarų sveikatos būklės su lietuvių.

Išeitis – imigrantai

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas, bendrovės „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas sako, kad jau dešimt metų verslas supranta, jog visuomenės senėjimas, darbuotojų trūkumas tampa tendencija, prie kurios tenka taikytis.

Dėl to verslas imasi priemonių: įmonių patalpos pritaikomos neįgaliems darbuotojams, diegiamos priemonės, palengvinančios darbą vyresniems žmonėms.

„Neabejoju, kad artimoje ateityje atsiras ir specialūs akiniai su papildyta realybe, kuriuose bus informacija su priminimais, ką darbuotojui reikėtų daryti, ką patikrinti“, – mano M. Gudas.

Kaip vieną iš būdų sprendžiant visuomenės senėjimo problemą verslininkas mato imigraciją.

„Tai – neišvengiama realybė. Tik klausimas, kokią kainą sumokėsime delsdami ją priimti“, – sako panevėžietis.

Pasak M. Gudo, atsakingos valstybės institucijos, specialistai, nagrinėjantys pasaulio kultūras, vidaus reikalų institucijos, tikrinančios saugumą, jau dabar turėtų jungtis, kad būtų išryškintos šalys, iš kurių atvykę jauni specialistai keltų mažiausiai įtampos mūsų visuomenėje.

M. Gudo nuomone, geruoju pavyzdžiu galėtų būti Lenkija, aiškiai įvardijusi skirianti prioritetą tokioms šalims kaip Armėnija, Baltarusija, Ukraina, Sakartvelas.

„Tai yra šalys, kurios tiek kultūriškai, tiek savo pasaulėjauta kelia mažiausiai rizikų ir tam tikromis proporcijomis tik praturtintų valstybę.

Nereikia laukti, kad pradėtų važiuoti imigrantai iš mažiau draugiškų šalių“, – sako verslininkas.