Kretingos vandens bokšto nebegriaus, remontuos

Įmonių pasitelkti specialistai įvertino bokšto būklę ir suskaičiavo jo remonto kainą – apie 47 tūkst. eurų.

Pagal pirminę paskirtį, kaip miesto geriamojo vandens saugykla nebenaudojamas 1985 m. pastatytas 49,5 m aukščio bokštas priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Kretingos vandenys“.

Įmonės pasamdyti ekspertai buvo pripažinę bokštą esant avarinės būklės ir Kretingos simboliu tapusį aukštą statinį buvo užsimota nugriauti.

Skelbta, kad bokštą visiškai rekonstruoti kainuotų apie 250 tūkst. eurų, o už jo nugriovimą tektų pakloti apie 160–200 tūkst. eurų.

Ryšio įmonių atstovai bokšto remonto reikalus nuotoliniu būdu aptarė su Savivaldybės administracijos direktoriumi Egidijumi Viskontu, jo pavaduotoja Violeta Turauskaite ir „Kretingos vandenų“ direktoriumi Tomu Jurgučiu.

Įmonės įsipareigoja bokštą renovuoti savomis lėšomis. A. Viskontas paprašė, kad remontuojant bokštą jis būtų sutvarkytas ir vizualiai, kad ryšio įmonės pasitelktų savo rinkodaros, reklamos specialistus ir pateiktų idėjas, kaip bokštą būtų galima panaudoti ir reklamai, sutvarkyti jį taip, kad tarnautų ne vien ryšio operatoriams, bet ir papuoštų Kretingą. Įmonių atstovai prašymo neatmetė, jį svarstys ir išvadas pateiks rugsėjo 22 d. numatytame susitikime.

Dėl bokšto remonto ryšio įmonės turės pasirašyti sutartį su „Kretingos vandenimis“. A. Jurgutis tvirtino, kad bokštas yra pavojingas aplinkiniams ir didžiausią pavojų kelia byrančios nuotrupos, ypač nuo viršuje esančios betoninės lėkštės.

„Reikia sutvirtinti pažeistas bokšto vietas, spręsti dėl lėkštės, kaip sumažinti jos apkrovą bokštui“, – kalbėjo T. Jurgutis. Ryšio įmonės turi parengti ir pateikti „Kretingos vandenims“ bokšto remonto, tolesnės jo eksploatacijos sutarties su „Kretingos vandenimis“ projektą.

Pagal įmonės dokumentus bokštas yra visiškai nusidėvėjęs. Aplink bokštą yra 50 arų žemės sklypas.