Korupcijos karaliais laiko energetikus

Išrikiavo ministerijas

STT inicijuoto tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2022/2023" duomenys rodo, kad pareigūnai turi plušėti atsiraitoję rankoves. Tarp šalies gyventojams aktualių 18-os problemų, korupcija užima 5-ą vietą. Didesnėmis problemomis laikoma infliacija, maži atlyginimai, sveikatos apsaugos problemos ir narkotikų vartojimas. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė kas trečias gyventojas, tai žemiausias rezultatas nuo 2007 m.

Didelį nerimą kelia tai, kad remiantis gyventojų ir įmonių vadovų atsakymais labiausiai korupcija paplitusi energetikos sektoriuje. Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vertinimas blogėja antrus metus iš eilės.

Lyginant su 2021 m. gyventojai prasčiau įvertino Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijas, o verslo atstovai - Žemės ūkio ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijas bei joms pavaldžias įstaigas. Valstybės tarnautojų nuomone, labiausiai korupcija paplitusi Sveikatos apsaugos, Energetikos ir Susisiekimo ministerijose ir jų įstaigose.

Linkę duoti kyšį

Anot STT tyrimo, aktualiausios korupcijos formos - nepotizmas, partijų narių protegavimas ir palankių įstatymų, naudingų grupėms, priėmimas.

Valstybės tarnautojų ir įmonių vadovų nuomone, įtaką daugiausiai siekiama daryti farmacijos, sveikatos apsaugos ir energetikos sektoriuose. Tai, kad pastarajame sektoriuje tai vyksta, mano net 77 proc. verslo atstovų ir 70 proc. valdininkų. Prastėjo ir statybos sektoriaus vertinimas.

Dažniausiai įtakos darymo būdai - neoficialūs susitikimai ir pasiūlymai, pažintys, politinių kampanijų ar partijų rėmimas, atlygio už sprendimą pažadėjimas.

Kas antram gyventojui taip pat aktualus ir kyšininkavimas - 10 proc. gyventojų ir 5 proc. įmonių vadovų tvirtino, kad per pastaruosius 12 mėnesių teko duoti kyšį.

Su didžiausia kyšio prievartos rizika gyventojai ir toliau susiduria ligoninėse ir klinikose. Jų dažniausiai tikimasi atliekant operacijas ir teikiant slaugos paslaugas. Beje, 63 proc. žmonių linkę problemas spręsti kyšiu.

Taikinyje - ir merai

Gyventojų ir verslo įmonių vadovų nuomone, korumpuočiausiomis institucijomis išlieka gydymo įstaigos, Seimas, teismai, savivaldybės ir partijos. Valdininkai į sąrašą įtraukė žiniasklaidą, tačiau jos vertinimas pagerėjo lyginant su 2021 m.

Kaip labiausiai korumpuotos savivaldybių institucijos nurodyta viešųjų pirkimų skyrius arba komisijas, statybos, žemės duomenų, architektūros ir urbanistikos arba teritorijų planavimo skyriai.

Gyventojai papildomai išskyrė verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, įmonių vadovai - merą, o valstybės tarnautojai - administracijas.

Komentuoja Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis:

Energetikos sektoriuje sukasi dideli pinigai - pažiūrėkime, kiek investicijų, paskirstymų, dotacijų, europinių projektų. Tai milžiniškos rizikos. Joms suvaldyti reikia, kad būtų ir aiškūs veiklos kriterijai, gyventojams turi būti suprantama, kaip ateina investicijos, kodėl konkursus laimi vienos ar kitos įmonės. Be to, pakilus energijos kainoms žmonės labai jautriai vertina informaciją apie šį sektorių.

Jeigu visus tuos metus matome, kad negerėja situacija, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ar kitame sektoriuje, tai yra labai garsus skambutis. Institucijos dirba, bet be galo svarbu į procesų skaidrinimo politiką įtraukti gyventojus, įrodyti, kad jie dėl korupcijos patiria tiesioginę žalą.

Reikia belstis ir į verslininkų, valdininkų širdis, kad jie irgi yra mūsų bendros laimės kalviai. Svarbiausia -skaidrūs ir vieši procesai.

Komentuoja STT direktoriaus pareigas einantis pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius:

Visuomenė sau ir savo artimai aplinkai priskiria vis daugiau atsakomybės dėl korupcijos paplitimo. Vis dėlto matome, kad gyventojai ir įmonių vadovai, skirtingai negu valstybės tarnautojai, nepakankamai pasiryžę pranešti apie korupcinius nusikaltimus.

Be to, korupcijos paplitimas pagrindinėse institucijose išlieka nepakitęs, o nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame energetikos sektoriuje - didėja. Tikimės, kad augantis valstybės tarnautojų antikorupcinis potencialas kels aukštesnius skaidrumo reikalavimus ir paskatins imtis ryžtingesnių veiksmų, kuriant veiksmingą antikorupcinę aplinką institucijų viduje.