Kitokia Kovo 11-oji

Rytoj - Kovo 11-oji. Diena, kai lietuviai mini vieną iš trijų pagrindinių Lietuvos valstybės švenčių.

1990 metų kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

Už Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimą balsavo 124 deputatai. Balsuojančiųjų prieš nebuvo. Susilaikė šeši asmenys.

Kovo 11-ajai prilygsta tik Lietuvos valstybės atkūrimo diena, minima vasario 16 d., ir Valstybės diena, minima liepos 6 d.

Ypatingas laikmetis

Vargu ar kas abejoja, jog šiais metais Kovo 11-osios dieną minėsime ir švęsime ne taip, kaip esame įpratę per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Gal kai kas iš mūsų tik pirmą kartą pajus ar rimčiau susimąstys, kokia brangi mums yra Laisvė. Ir kokie mes turime būti, jeigu dar nesame, laimingi ja mėgaudamiesi jau tris dešimtmečius.

Tuo įsitikinęs ir „Vakarų ekspreso“ Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kalbintas istorikas ir politologas prof. dr. Vygantas Vareikis.

"Šią Kovo 11-ąją tikrai galime vertinti kaip išskirtinę. Manau, kad rytoj išvysime gausybę į šalies miestų gatves ir aikštes išėjusių žmonių.

Nenuostabu, nes išskirtiniai yra ir įvykiai, vykstantys prie mūsų valstybės.

Panaši Kovo 11-oji Lietuvoje buvo tik 1991 metais. Iš karto po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių.

Šiuo metu mes juos labai gerai prisimename. Šalyje tvyrojo nemaža įtampa, nes sovietų sąjunga dar iš Lietuvos nebuvo išėjusi ir žmonės buvo frustracijoje.

Aišku, ne tokioje, kokioje dabar yra ukrainiečiai, matydami baisius savo tėvynėje vykstančius dalykus ir žmonių naikinimą.

Lietuviai šiandien taip pat jaučia pavojų. Ir ne tiek gresiantį savo valstybei, kiek visai Europai", - sakė V. Vareikis.

Tačiau, nepaisant visų negandų, šią Kovo 11-ąją reikia švęsti su didžiule viltimi.

"Karai pasibaigia ir prasideda naujas gyvenimas. Prisiminkime, kaip šventėme 1991 metais. Įtampoje, nes ką tik buvo pasibaigęs kruvinasis sausis, sovietų sąjunga spaudė, nedaug buvo likę iki Medininkų žudynių.

Tačiau jau tais pačiais metais sulaukėme visiško Lietuvos išsivadavimo. Nors mažai kas tuo tikėjo. Visi galvojome, jog kova už Laisvę truks ilgai", - sakė V. Vareikis.

Skaudžios pamokos

Istoriko teigimu, Rusijos paskelbtas karas Ukrainai taps vertingomis pamokomis. Tik labai gaila, kad už jas jau dabar tenka mokėti pačią brangiausią kainą - žmonių gyvybėmis.

"Iš istorijos visada reikia mokytis. O mūsų šalies valdžia ilgai to nedarė ar nenorėjo daryti. Ignoravo prognozes ir nekreipė tinkamo dėmesio į tai, ką sakė protingi analitikai.

Jie jau seniai tikino, kad Rusija gali grįžti prie Stalino laikų modelio, sieks atkurti sovietų sąjungą ar bent susigrąžinti įtakos zonas", - sakė V. Vareikis.

Iš savotiško letargo atsibusta tik 2014 metais. Rusijai be jokių didesnių pastangų aneksavus Krymo pusiasalį, nuo Ukrainos atplėšus dalį Donecko ir Luhansko.

"Prisiminkime, kokia iki tų metų buvo Lietuvos kariuomenė. Sakyčiau, net beviltiška. Nors jau dešimtmetį buvome NATO narė, trūko ne tik šiuolaikiškos ginkluotės, bet ir aprangos. Jau nekalbant apie kareivių skaičių, jų ir karininkų mokymus.

Viską pasako konkretūs skaičiai. Iki 2014 metų iš šalies biudžeto krašto apsaugai buvo skiriami vos apie 0,87 procento bendrojo vidaus produkto. Nors įsipareigojimai buvo kelis kartus didesni.

Panašiai tuo metu buvo ir Ukrainos kariuomenėje, tik kur kas blogiau. Totali korupcija ir Rusijai žinomi visi kariniai planai.

Reikia tik džiaugtis, kad po minėtų įvykių pabudome ir pradėjo ruoštis. Lietuvos karinės pajėgos per tuos metus pasikeitė labai ryškiai. Kaip ir Ukrainos. Ką dabar visas pasaulis ir mato Rusijos pradėtame kare.

Rusijos agresija rodo, kad gynyba yra vienas svarbiausių šalies prioritetų. Nebus jos, nebus ne tik Laisvės, bet ir gyvenimo", - neabejojo V. Vareikis.

Išbandymų metas

Šią Kovo 11-ąją minėsime laikotarpiu, kuris ne tik Lietuvai virto tikrų išbandymų metu.

"Kas tikėjo, kad Putinas žengs tokį beprotišką žingsnį? Jokie racionalūs argumentai to nerodė. Visi politikai manė, kad Rusija Ukrainos nepuls, o per įvairiausius susitarimus labai ilgai laikys sugriebusi už gerklės.

Tačiau paaiškėjo, kad jokio racionalumo čia ieškoti neverta. Viskas priklauso nuo Rusijos prezidento psichikos ir jo iškreipto mąstymo apie pasaulį.

Niekas kitas neturi tokios išprotėjusios ideologijos kaip Putinas.

Kinija taip pat norėtų užvaldyti pasaulį. Tačiau ji savo įtaką plečia ir „kariauja“ prekėmis, pinigais ir investicijomis", - sakė V. Vareikis.

Rusija jau žengė sveiku protu nesuvokiamą žingsnį. Viltį, kad dar kraupesnių neišvysime, stiprina didžiosios pasaulio dalies atsakas ir Vakarų valstybių susitelkimas. Toks, kokio anksčiau niekada dar nėra buvę.

"Mums lieka tik tikėtis, kad Rusija dar baisesnio žingsnio nežengs.

Šiuo metu visos Europos laisvę ukrainiečiai gina savo krauju ir sėkmingai kovoja su agresoriais.

Ukrainos naikinami Rusijos žmogiškieji ir materialiniai resursai nėra begaliniai. Jei Rusija puls NATO, susidurs su aukščiausio lygio ir moderniausiais pasaulyje kariniais pajėgumais. Šimtą kartų didesniais, nei turi efektyviai besiginanti Ukraina", - teigė V. Vareikis.

Būtina padaryti išvadas

V. Vareikis įsitikinęs, kad jau seniai reikėjo užkirsti kelią priešiškai nusiteikusios Rusijos skleidžiamai propagandai. Dabartiniai įvykiai aiškiai rodo, kad tai, jog to neva nebuvo galima padaryti, yra tik elementariausias atsikalbinėjimas.

"Turime būti nuolat pasiruošę ir protingi. Ir nenustoti kovoti su priešo propaganda. Kiek jau kartų apie tai kalbėta ir diskutuota, o konkrečių veiksmų imtasi tik dabar.

Paneigta, kad lietuviai daugiau niekada nebus tokie vieningi, kokie buvo kovodami už Nepriklausomybę. Didelio pavojaus akivaizdoje visi susivienijome.

Visi politikavimai, barniai ir smulkmenos atsidūrė antrajame plane. Supratome, jog yra kur kas svarbesnių dalykų - žmonių saugumas ir gyvenimas.

Palyginti su tuo, kas dabar vyksta, koronavirusas yra tik primityvi sloga, į kurią niekas nebekreipia dėmesio", - teigė V. Vareikis.

Nors karas ir yra labai žiaurus, jis anksčiau ar vėliau baigsis ir gyvenimas grįš į savo vėžes.

"Aukų, kad ir kaip būtų gaila, neišvengsime, tačiau karas baigsis. Tikėkimės, kad vėl galėsime ramiai gyventi.

Norėtųsi, jog taip, kaip ir dabar. Nes lietuviai, per 30 atkurtos Nepriklausomybės metų, dar niekada negyveno taip gerai, kaip dabar.

Laikas pamažu visada ir viską sustato į savo vietas. Neabejoju, kad po sunaikinimo ateis laikas ir naujoms statyboms", - sakė V. Vareikis.