Kita žiema bus dar baisesnė nei ateinanti

Į Rusijos šantažą nebereaguoja

Vienintelė kiek geresnė žinia - neįsivaizduojamas aukštumas pasiekusi gamtinių dujų kaina bent jau nebeauga toliau ir pastarąjį mėnesį pastebima netgi pigimo tendencija. LEA saugumo projektų vadovas Petras Katinas sako, kad tai rodo, jog Rusijos energetinis šantažas turi vis mažesnę įtaką Europai.

„Visus metus, išskyrus rugsėjį, kiekvieną kartą, kai Rusija imdavosi dujų tiekimo sutrikdymų, grasindavo, ar iš tikrųjų jį sumažindavo, dujų rinkos Europoje reaguodavo labai jautriai ir kainos labai ženkliai šokdavo", - kalbėjo P.Katinas.

Anot eksperto, dujų kainų kritimą pirmiausiai lemia sumažėjęs jų vartojimas bei pakankamai geras dujų saugyklų užpildymas visoje Europoje. LEA pateiktais duomenimis, spalio pradžioje Europos saugyklos buvo užpildytos 89 proc. Tuo metu Latvijoje esančios Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas pasiekęs tik 54 proc., bet esą dėl to nerimauti nereikia, mat saugykla - milžiniška.

Rugsėjį įvykęs dujotiekio „NordStream 1" sprogimas, eksperto teigimu, kainas paveikė tik trumpuoju laikotarpiu, o po kelių dienų jos vėl ėmė mažėti.

„Dujų rinka į Rusijos energetinį šantažą nebereaguoja taip jautriai. Matome, kad dujų kaina mažėjo 22 proc. Tai įrodymas, kad Europa sunkiai, bet eina nuo priklausomybės nuo Rusijos", - tvirtino P.Katinas.

LEA duomenimis, per pastaruosius 9 mėnesius gamtinių dujų srautas iš Rusijos į Europą sumažėjo 17 proc. Šį praradimą kompensuoja išaugęs SGD importas bei srautų padidėjimas iš Alžyro ir Norvegijos.

„Artimiausiu metu dujų prekybininkai didelių kainų šuolių neprognozuoja, o iki 2021 m. žiemos lygio, kada kaina siekė 47 Eur/MWh, turėtume sugrįžti 2026 m.", - „nuramino" ekspertas.

Dvi baisios žiemos

LEA vadovas Virgilijus Poderys pastebėjo, kad pasigirsta nuogąstavimų, jog ateinanti žiema tiek Lietuvai, tiek visai Europai gali būti daug sudėtingesnė nei ankstesnės. Tačiau pridūrė, kad po metų prasidėsianti žiema gali būti sunkesnė nei būsima.

Mat po metų gali nepavykti visiškai užpildyti Europos dujų saugyklų. Įprastai Europos dujų saugyklos šildymo sezonui pradedamos pildyti pavasarį. Tačiau dujų saugyklos pildomos ne nuo nulinio lygio, o nuo 30 proc. ar aukštesnio užpildymo lygio.

V.Poderys sako, kad kitąmet pavasarį, kada reikės pradėti pildyti saugyklas, jų lygis gali būti nulinis, todėl užpildyti saugyklą 2023-2024 m. žiemai gali nepavykti. Pasak jo, žiemos sudėtingumą lems dvi pagrindinės priežastys.

„Daug kas priklauso nuo to, ar ši žiema bus šalta. Nuo to priklausys ar požeminių saugyklų lygmuo bus arti nulio, ar ne. Kitas dalykas - Europa yra tarp turtingųjų regiono šalių, ji galėtų nesunkiai nusipirkti dujų, rinkose pasiūlydama didesnę kainą, nei kitos perkančios šalys.

Tačiau kol kas nėra tiek infrastruktūros priimti reikiamo dujų kiekio, o ji atsiras tik 2024-2025 m.", - pažymėjo V.Poderys ir pridurė: jeigu Europa gyventų tik iš saugyklose esančių dujų, jų pakaktų apie 2 mėnesiams.

Elektra - už pernykštę kainą

Lyginant su rugpjūčiu, kuomet elektros kaina siekė 480 eur/MWh, rugsėjį ji sumažėjo ketvirtadaliu ir siekė 359,7 eur/MWh.

„Gera žinia ta, kad rugsėjis buvo pirmas mėnuo nuo balandžio, kai elektros kaina mažėjo. Taip pat, rugsėjo 18 d. pavyko pasiekti 2021 m. kainą", - akcentavo LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas Vytautas Budreika.

Anot eksperto, šį mėnesį elektros rinkoje taip pat galima tikėtis kainos mažėjimo tendencijų.

„Tolimesnę ateitį prognozuoti sunku, bet pagal mėnesio pradžią, kokią kainą matome rinkose, tai spalio mėnesį situacija bus dar geresnė", - prognozavo jis.

Kaip aiškino V.Budreika, kainų mažėjimui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo keletas veiksnių.

„Pagrindinės priežastys, kurios lėmė mažėjančią kainą, buvo atvėsę orai. Taip pat, pasibaigę įvairūs remonto darbai, padidėjusi galia tarp Latvijos ir Estijos jungties. Aišku, ir atpigusios gamtinės dujos", - tvirtino LEA ekspertas.

Vertindamas elektros kainų situaciją regione, jis atkreipė dėmesį, kad kainos Lietuvoje išliko šiek tiek aukštesnės.

Mažiausios kainos iš Europos šalių fiksuotos Ispanijoje - 120 Eur/MWh ir Portugalijoje - 136 Eur/MWh.

„Tai rodo, kad dujų kainos apribojimas elektros gamybai, kuris taikomas minėtose šalyse nuo birželio, veikia. Jos turėjo vieną mažiausių kainų. Jei toks sprendimas būtų pritaikytas ES mastu, jis galėtų sumažinti kainas. Tačiau reikia suprasti, dalis ES šalių tam priešinosi, nes tai padidintų dujų poreikį, o tai padidintų dujų kainą", - aiškino V.Budreika.

Kuro kainos beveik nesikeitė

LEA duomenų analitikas Karolis Kelpšas konstatavo, kad rugsėjį pasaulinės naftos kainos mažėjo apie 20 proc., tačiau spalio pradžioje ėmė kilti, kai prasidėjo naftą išgaunančių šalių diskusijos dėl šių išteklių išgavimo sumažinimo.

Per aptariamą laikotarpį Lietuvoje benzino kainos krito 5 proc. iki maždaug 1,69 euro už litrą, dyzelino nesikeitė - 1,81 euro. Įdomu tai, kad gamintojo kaštai galutinėje benzino kainoje sudarė 51 centą, dyzelino - net 70.

Kaip sutaupyti?

LEA taip pat ir pataria, kaip taupyti energiją. Vienas iš patarimų gyventojams - nustatyti, kas iš prietaisų namie naudoja daugiausiai energijos ir gal galima jo atsisakyti arba pakeisti kuo kitu. Taip pat patariama rinktis taupiausius prietaisus ir pan. Akcentuojama, kad išjungus galingesnį prietaisą galima sutaupyti daugiau nei kelis kartus išjungus silpniausią įrenginį.

Per kiek laiko prietaisas sunaudos kilovatvalandę elektros?

Plaukų džiovintuvas - vidutiniškai per 25 min.,

virdulys - 27 min.,

orkaitė - 30 min.,

mikrobangų krosnelė - 1 val. 20 min.,

skalbinių džiovykla - 2 val. 8 min.,

indaplovė - 4 val. 14 min.,

skalbimo mašina - 4 val. 42 min.,

stacionarus kompiuteris - 5 val. 33 min.,

žaidimų konsolė - 5 val. 53 min.,

LED televizorius - 15 val. 52 min.,

nešiojamas kompiuteris - 26 val. 40 min.,

šaldytuvas - 61 val. 16 min.,

išmaniojo telefono įkroviklis - 66 val. 40 min.,

Wi-Fi maršrutizatorius - 128 val. 12 min.,

LED lemputė - 142 val. 51 min.