Kelionė traukiniu vis dažniau baigiasi autobuse – ar be rusiškų pinigų likusius „Lietuvos geležinkelius“ ištiko krizė?

Pastaruoju metu vis dažniau gendant traukiniams ar geležinkelių infrastruktūraivalstybės įmonė keleivius Lietuvoje veža ne traukiniais, o autobusais. 

Net jei nusipirkote atgalinį traukinio bilietą, tikėdamiesi „tvarios ir saugios“ kelionės, nėra garantijų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ jūsų grįžtančių neįsodins į autobusą ir į paskirties vietą vyksite automobilių keliais, kurių 40 proc. oficialiai vertinami kaip blogi ar labai blogi. 

„Lietuvos geležinkeliai“ neišsklaido įtarimų, kad iki karo Ukrainoje turtingai bendrovei, didžiąją dalį pelno uždirbusiai iš paslaugų teikimo į Rusiją ir Baltarusiją, dabar sunkus metas, kai trūksta pinigų išlaikyti esamą infrastruktūrą deramo lygio. 

Galbūt todėl nuo praėjusių metų rudens kone kas mėnesį viešumoje mirga pranešimai apie sugedusius traukinius, vėluojančius maršrutus ir keleivių persodinimą iš traukinių į autobusus. 

„Lietuvos geležinkeliai“ neatsako į klausimus, ar jiems trūksta finansavimo traukiniams ir bėgiams taisyti, bet tikina, kad į galinę stotį laiku atvyksta apie 95 proc., o „vėluoja tik apie 5 proc.“ traukinių.

Valstybės įmonės duomenimis, traukiniai genda itin retai – esą dėl techninių nesklandumų į galinę stotį ne pagal tvarkaraštį atvyksta tik maža dalis traukinių. 

Sugadino šventę

Šių metų gruodžio viduryje „Lietuvos geležinkeliai“ sugadino vienos sostinės įmonės darbuotojų šventę. 

Bendrovė savo darbuotojams kaip atrakciją suorganizavo išvyką traukiniu ir tradicinį Kalėdų vakarėlį surengė ne Vilniuje, o neseniai restauruotame Valkininkų vandens bokšte, esančiame Valkininkų traukinių stotyje. 

Šventiškai nusiteikęs kolektyvas planavo kelias valandas praleisti egzotiškame bokšte įrengtoje kavinėje ir dar tą patį vakarą grįžti į Vilnių, tačiau šventės dalyvių nuotaiką aptemdė vidury vakarėlio pradėję pypsėti asmeniniai mobilieji telefonai. 

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) trumposiomis žinutėmis atgalinį traukinio bilietą įsigijusius klientus informavo, kad yra atšauktas traukinys, po 19 val. vakaro turėjęs vykti maršrutu Valkininkai–Vilnius. 

„Kelionė vyks autobusu, kuris važiuos su visais tvarkaraštyje nurodytais sustojimais“, – informavo valstybinė bendrovė. 

Kalėdų vakarėlį Valkininkuose šventę vilniečiai, tikėjęsi saugios kelionės geležinkelio bėgiais, į sostinę grįžo apsnigtais automobilių keliais. 

Padaugėjo nuo rudens 

Tokių incidentų, kai keliaujantieji traukiniais patiria nemalonių staigmenų, pernai buvo ypač daug. 

Nuo rudens kas mėnesį pasirodydavo pranešimų, kad dėl įvairių gedimų keleiviai kelionės metu buvo persodinami į autobusus ar į kitus traukinius, jų kelionė dėl to užrukdavo ilgiau, nei planuota. 

2023 m. rugsėjo mėn. kelis kartus gedo, dėl to vis sustodavo ir vėl pajudėdavo traukinys, vykęs į Klaipėdą. Kelionė traukiniu Vilnius–Klaipėda virto košmaru: daugelis savo namus pasiekė tik kitą rytą, kelyje vietoje 4 val. užtrukę beveik pusę paros – daugiau kaip 10 val. 

Žmonės „Lietuvos geležinkelių“ buvo persodinti į sausakimšus autobusus ir galiausiai pasiekė uostamiestį, bet nemaloniai prisiminė nereikalingą laipiojimą iš traukinio su bagažu rankose. Turbūt ne tokios išvykos tikėjosi keleiviai, įsigiję pirmos klasės vagono bilietus komfortiškai ir saugiai kelionei. 

Į tą patį traukinį Šiauliuose prieš 21 val. turėję įsėsti keleiviai laukė traukinio kone pusvalandį, bet tuo jų vargai nesibaigė – už valandos kelio (apie 100 km) esančią Plungę jie pasiekė tik 6 val. ryto.

„Lietuvos geležinkeliai“, kaip visada tokiais atvejais, skubiai pareiškė, kad išsamiai vertina įvykio priežastis ir atlieka vidinį tyrimą (kurio rezultatų vėliau neviešino). 

Autobusu nuo Palemono tęsti kelionę buvo priversti „Lietuvos geležinkelių“ keleiviai, spalio mėn. vykę iš Vilniaus į Kauną. 

Tą patį mėnesį buvo atšaukti traukiniai Kaunas–Marijampolė ir Marijampolė–Kaunas, bilietus įsigijusiems keleiviams pasiūlyta vykti autobusu. 

Spalio viduryje dėl gedimo nežinioje atsidūrė keleiviai, vykę maršrutu Kaunas–Vilnius. Sugedęs traukinys sustojo prie Lentvario, keleivius vežti toliau pasiųstas kitas traukinys. Dėl incidento Lentvaryje maždaug pusvalandį buvo sulaikyti kiti traukiniai. 

Lapkričio mėn. geležinkelio atkarpoje Vievis–Žasliai užfiksavus geležinkelio infrastruktūros kontaktinio tinklo atramos pažeidimą buvo laikinai sustabdytas maršrutais Vilnius–Klaipėda, Vilnius–Šiauliai ir Vilnius–Kaunas kursuojančių traukinių eismas. „Lietuvos geležinkeliai“ skelbė, kad incidentas įvyko geležinkelio ruože Vilnius–Kaunas 54 km dėl šalia bėgių rangovo vykdytų žemės kasimo darbų. 

Bendrovė tradiciškai pareiškė, kad tikslios įvykio priežastys ir padaryta žala bus nustatytos po vidinio tyrimo. 

Autobusais, o ne traukiniu, rudenį ne kartą keliavo ir „Lietuvos geležinkelių“ klientai, kursavę tarp Kauno ir Kybartų. 

Tokie ir panašūs incidentai pastaruoju metu kartojasi nuolat. Įsigiję traukinio bilietą keleiviai negali būti tikri, kad kelionė vyks sklandžiai ar į paskirties vietą atvyks laiku, ar neteks persėsti į autobusą. 

Arba, kaip Valkininkų atveju, jau įsigijus traukinio bilietą e. kanalais jų nepasieks žinia, kad nusipirkta kelionė traukiniu keičiama į kelionę autobusu. 

Dauguma atvyksta laiku 

„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG grupė) portalui Alfa.lt atsiųstame komentare teigia, kad praėjusių metų sausio–lapkričio mėn. į galinę stotį laiku atvyko apie 95 proc. traukinių, tad vėlavo tik apie 5 proc. 

LGT grupė nurodo, kad keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kasdien Lietuvoje atlieka daugiau kaip 150 reisų traukiniais ir iš viso pernai per 11 mėnesių keleivius vežė kiek daugiau nei 60 tūkst. reisų. 

Pasak grupės, daugumą (apie 60 proc.) vėlavimų nulėmė infrastruktūros darbai ar greičio ribojimai, tarp kurių – tęsiami geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo darbai.

15 proc. vėlavimų esą kilo dėl kitų traukinių užlaikymo, kai dėl kito traukinio sustojimo vėliau važiavę traukiniai negalėjo pravažiuoti suplanuotos geležinkelio atkarpos. 

Dar maždaug tiek pat – dėl įvairių kelionės metu pasitaikančių netikėtumų, pavyzdžiui, jei keleiviams prireikdavo daugiau laiko įlipti ar išlipti iš traukinio, dėl būtino greičio sumažinimo, norint prasilenkti su iš priešingos pusės atvykstančiu traukiniu, ir panašių nesklandumų.

Valstybės įmonės duomenimis, dėl traukinių techninių gedimų į galinę stotį ne pagal tvarkaraštį atvyko tik apie 5 proc. vėlavusių traukinių, dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais ar kitų išorinių veiksnių – 1,5 proc.

Traukiniai genda retai? 

„Traukiniai yra bene saugiausia transporto priemonė. Savo veikloje „LTG Link“ keleivių saugumui teikia aukščiausią prioritetą.

Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, nuosavame automobilyje, užsidegus vienam ar kitam prietaisų skydelio ženklui ar pastebėjus kitus smulkius eksploatavimo nulemtus signalus, vairuotojai gali grįžti namo ir tik kitą dieną suplanuoti vizitą automobilių servise, keleiviniame traukinyje pastebėjus net menkiausią signalą traukinio reisas bus stabdomas ir kelionė bus tęsiama tik įsitikinus, kad tai yra visiškai saugu“, – Alfa.lt teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ ryšių su visuomene vadovė Aurelija Dermantė.

Tačiau kartais techninių nesklandumų, anot jos, įvyksta reiso metu. Tokiu atveju vienas maršrute sustojęs traukinys gali paveikti ir keletą kitų dienos reisų. 

„Eksploatuojamam riedmeniui susidūrus su iššūkiais, darbuotojai reaguoja operatyviai: vertina, ar situaciją galima išspręsti vietoje, ar tam tikram maršrutui gali būti skirtas kitoks riedmuo, nei numatyta tvarkaraštyje. Jei dėl įvykusio techninio nesklandumo traukinys negali baigti kelionės, jis pristatomas į depą, kuriame yra sąlygos tokiems gedimams pašalinti“, – teigė A. Dermantė. 

„Lietuvos geležinkelių“ atstovė tikino, kad dėl tokių techninių nesklandumų traukinius keisti kitais tenka retai. 

„Dažniausiai pakaitinį riedmenį tenka naudoti tuomet, kai kitas traukinys negalėjo laiku užbaigti ankstesnės kelionės.

Traukinio susidūrimai su žvėrimis, kliūtimis kelyje, dėl neatsakingo žmonių elgesio prie bėgių įvykusių nelaimingų atsitikimų ar stotyje paliktų daiktų traukiniai vėluoja ilgiausiai ir keleiviams sukelia daugiausia nepatogumų

. Būtent tokie atvejai lėmė šį rudenį viešai komunikuotus traukinių vėlavimo atvejus“, – tikino „Lietuvos geležinkelių“ atstovė. 

Ji aiškino, kad geležinkeliai – ne keliai, sutrikus vieno traukinio kelionei dažnai gali būti paveikiamas traukinių eismas visame maršrute ar geležinkelio atkarpoje. 

„Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, dėl palikto įtartino daikto pradėjus keleivių evakuaciją iš stoties, gali tekti tam tikram laikui apriboti visų iš ar į tam tikrą stotį vykstančių traukinių eismą“, – teigė A. Dermantė. 

Sudėtingiausias ruožas

„Lietuvos geležinkelių“ duomenimis, daugiausia neatitikimų tvarkaraščiui fiksuojama maršruto Vilnius–Kaunas traukiniuose dėl šiame ruože vykdomų infrastruktūros darbų. 

Esą būtent dėl jų tam tikrose maršruto Vilnius–Kaunas atkarpose gali būti taikomi greičio ribojimai. 

Dėl šios priežasties populiariausio šalies maršruto traukiniai retais atvejais į galutinę stotį atvyko vidutiniškai 14 min. vėliau, nei numatyta metiniame traukinių tvarkaraštyje. 

Bendrovės duomenimis, nepaisant intensyviai vykdomų darbų, dauguma (96 proc.) maršruto Vilnius–Kaunas traukinių į galutinę stotį atvyksta laiku. 

Pasak įmonės, tais atvejais, kai bendrovė gali iš anksto numatyti, jog traukiniai vėluos, keleiviai apie tai informuojami perkant bilietus. Internetu pirkę ir savo duomenis pateikę klientai apie pokyčius taip pat informuojami SMS žinutėmis.

„Suprantame, kad traukiniui vėluojant klientams kyla nepatogumų ir dėl to atsiprašome. Bendrovė nuolat tobulina tiek teikiamų paslaugų kokybę, tiek klientų aptarnavimą bei informavimą apie vykstančius su jų kelionėmis susijusius pokyčius.

„LTG Link“ taip pat renka keleivių grįžtamąjį ryšį apie kelionės patirtį. Šiemet sulaukta per 20 tūkst. klientų atsiliepimų.

Bendras kelionės trukmės vertinimas siekia 8, 9 balus iš 10, tvarkaraščio patogumo – 9 iš 10. Klientų vertinimą atspindi ir nuolat augantys keleivių skaičiai“, – tikino valstybės įmonė. 

Perka naujus traukinius 

„Atvejai, kai keleivių pervežimą tenka organizuoti alternatyviomis priemonėmis dėl traukinių gedimų, yra itin reti. Tam, kad kelionės taptų dar patogesnės ir spartesnės, bendrovė perka naujus Šveicarijos kapitalo bendrovės gaminamus traukinius.

Kartu bus įsigytos efektyvios techninės priežiūros paslaugos dešimtmečiui“, – teigė A. Dermantė. 

LTG grupė taip pat planuoja modernizuoti anksčiau įsigytus gamintojo „Pesa“ modelio traukinius, kurie ir toliau bus eksploatuojami kituose šalies maršrutuose. 

„Traukiniai bus atnaujinti taip, kad jie visiškai atitiktų pritaikomumo individualiems poreikiams reikalavimus ir užtikrintume galimybę keliauti traukiniais žmonėms su judėjimo negalia“, – sakė A. Dermantė. 

Atšauks dalį maršrutų

„Lietuvos geležinkeliai“ šių metų pradžioje planuoja pradėti naują elektrifikavimo darbų etapą – nuo sausio 8 d. svarbiausios šalies geležinkelio arterijos Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos darbai persikėlė į ruožą Radviliškis (Šiauliai)–Klaipėda. 

Šie LTG grupės „LTG Infra“ vykdomi darbai – ypatingos svarbos Lietuvai projektas, kuriuo bus sukurta galimybė tiek keliauti žmonėms, tiek gabenti krovinius dar „tvariau ir efektyviau“. 

„LTG grupės įmonėms ir toliau prioritetiniai darbai yra efektyvus klientų informavimas bei pastangos, jog pokyčiai viešuoju tarpmiestiniu transportu besinaudojančius žmones paveiktų kuo mažiau, o darbai vyktų sklandžiai.

Kol vyks darbai, laikinai bus trumpinama arba atšaukiama dalis „LTG Link“ organizuojamų maršrutų Vilnius–Klaipėda ir Radviliškis–Šiauliai–Klaipėda traukinių reisų“, – teigė A. Dermantė.

Apie pinigus – abstrakčiai 

Valstybės įmonė neatsakė į Alfa.lt pateiktus klausimus apie finansavimą ir lėšų poreikį geležinkelių infrastruktūrai. 

Klausėme, kiek LTG grupė pernai prašė valstybės lėšų geležinkelių infrastruktūrai subsidijuoti ir kiek jų gavo, koks yra lėšų poreikis, kuris leistų remontuoti geležinkelių infrastruktūrą ir palaikyti ją reikiamo lygio bei kiek papildomai lėšų reikėtų, kad ši infrastruktūra ne tik būtų išlaikoma, bet ir gerinama.

„Lietuvos geležinkeliai“, nenurodydami konkrečių skaičių, abstrakčiai atsakė, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdančiai įmonei „LTG Infra“ valstybės finansavimas „leidžia užtikrinti infrastruktūros techninę priežiūrą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, o verslui pasiūlyti patrauklių paslaugų tarifų“. 

„Pasaulyje įprasta praktika, kad valstybės iš dalies finansuoja geležinkelių infrastruktūrą, taip siekdamos paskatinti daugiau naudotis geležinkeliais“, – teigė valstybės įmonė. 

Atsakyme redakcijai teigiama, kad „LTG Infra“ įgyvendinami projektai „Rail Baltica“ ir elektrifikacijos projektas didžiąja dalimi yra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis. 

„Tačiau nemaža finansine dalimi prie projektų savo lėšomis prisideda tiek pati bendrovė, tiek valstybė“, – teigė įmonė. 

Neteko didžiulių pajamų 

Žurnalas IQ šių metų balandį rašė, kad netekus užtikrintų pajamų iš Rusijos ir Baltarusijos, LTG grupei pradėjo trūkti lėšų ir geležinkelių infrastruktūrai išlaikyti. 

IQ citavo buvusį „Lietuvos geležinkelių“ vadovą Mantą Bartušką, dar 2021 m. rugpjūtį perspėjusį, kad vien dėl baltarusiškų kalio trąšų ir kitų baltarusiškų krovinių praradimo LTG grupei gali prireikti apie 60 mln. eurų valstybės subsidijų infrastruktūrai išlaikyti. 

Dalį finansavimo šiems poreikiams bendrovė tikėjosi gauti iš valstybės. 

Vis dėlto LTG grupė negalėjo IQ nurodyti, koks yra lėšų infrastruktūrai poreikis, atsivėrus finansų skylei. 

Kokio dydžio valstybės paramą geležinkeliai gaus per ateinantį dešimtmetį ir kada LTG grupė galėtų veikti pelningai be valstybės paramos, negalėjo pasakyti LGT grupę kontroliuojanti Susisiekimo ministerija. 

Savo ruožtu Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas IQ sakė, kad šiems projektams, skirtingai nei keleivių vežimo paslaugai finansuoti, valstybė lengvai lėšų nežarstys. 

„Dėl infrastruktūros išlaikymo ir plėtojimo reikia labai aiškiai nusistatyti prioritetus. Ir Ekonomikos komitete matome, jog kai kada geležinkeliai iš inercijos (dirba – red.) pagal turimą infrastruktūros vystymo planą.

Nesvarbu, kad pasikeitė aplinkybės, kai kurie ruožai toliau planuojami rekonstruoti, nors krovinių ta kryptimi ateinantį dešimtmetį nereikėtų tikėtis.

Tai čia yra kritiškai svarbu, kad įmonės vadovybė prisitaikytų prie naujų sąlygų ir neriedėtų iš inercijos, nes biudžetas nėra guminis, turime daugybę viešųjų poreikių.

Todėl geležinkelių vadovybės gebėjimas prisitaikyti yra kritiškai svarbus ir bus vertinamas vykdant parlamentinę kontrolę“, – tikino G. Paluckas.

Politikas pabrėžė, kad Seimo Ekonomikos komitetas automatiškai teikiamų kompensacijų geležinkelių infrastruktūrai netvirtins, o reikalaus jas pagrįsti, nes tai – viešieji pinigai. 

Valstybės subsidijų „Lietuvos geležinkeliams“ patvirtinimui būtinas Seimo Ekonomikos komiteto, vykdančio šios bendrovės ir jai skiriamų biudžeto lėšų parlamentinę kontrolę, pritarimas.