Kas kaltas, kad migrantų krizė sukėlė chaosą? Teigia, kad žmonės net nesuvokia, kas vyksta
(5)Savo ruožtu Rūdninkų bendruomenės atstovas laidos metu papasakojo, ko bijo ir ko tikisi vietos gyventojai, tuo metu Kapčiamiesčio bendruomenės atstovas pasidalijo sėkminga patirtimi apyvendinus migrantus.
Turime du pasirinkimus
S.Malinauskas „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad kalbos apie nepaprastosios padėties įvedimą – tuščias dalykas. Anot jo, pirmiausiai reikia nuspręsti, kaip fiziškai apsaugoti sieną, kad nelegaliems migrantams patekti būtų kuo sunkiau arba neįmanoma.
„Esminis klausimas yra vienintelis – kai tavo vonioje sprogsta vamzdis, negalvoji, kokią padėtį įvedinėti. Galvoji, kaip sustabdyti vandenį, plūstantį į tavo kamabrius. Iš pradžių negalvoji, kaip tą vandenį surinkinėti“, – palygino S.Malinauskas.
„Tu turi apsaugoti savo vamzdį arba savo teritoriją ir sieną“, – pabrėžė žurnalistas.
S.Malinauskas kalbėjo, kad pastarosiomis savaitėmis matomas didžiulis pasimetimas ir sparčiai blogėjanti situacija – jo teigimu, žmonės net nesuvokia, kas vyksta.
„Šiandien A.Bilotaitė pasakė įdomesnį dalyką – Lietuvoje yra 3 tūkst. nelegalių migrantų, kuriems reikia sudaryti gyvenimo sąlygas, juos išlaikyti. Ar žmonės bent įsivaizduoja, kas tai yra?
Pavyzdys palyginimui – Pravieniškės, didžiausi Lietuvoje pataisos namai. Ten kali 2 tūkst. žmonių. Koks yra Pravieniškių biudžetas per metus? Apie 17 mln. eurų. Jau turime pusantrų Pravieniškių Lietuvoje, ir kiekvieną dieną po 100 naujų migrantų. Tiesiog pasiskaičiuokime, kas bus, jeigu to vamzdžio dabar nesutvarkysime“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Be to, S.Malinauskas teigė, kad esame užstrigę ir klausimu, ką darome su jau šalyje esančiais migrantais – žurnalistas pastebi, kad Lietuva nėra deportavusi nė vieno nelegalių migrantų lėktuvo.
„Esame aklavietėje. Turime du pasirinkimus: grąžinti į kilmės šalį arba į šalį, iš kurios atvyko. Baltarusija jų nepriima, kilmės šalis arba sunkiai nustatoma, arba taip jiems visiškai neįdomu, kad migrantai grįš. Juo labiau, kad pagal Europos Sąjungos (ES) teisę, mūsų tarptautinius įsipareigojimus reikia, kad jie norėtų grįžti“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Anot jo, tai, kas vyksta migrantų stovyklose ir aplink, pavyzdžiui, Rūdninkuose, rodo, kad situacija labai komplikuojasi, ir tokių incidentų bus ne vienas: „Tai rodo, kad viskas užkaito iki ribos“.
Politikai bijo atsakomybės?
Tuo pačiu S.Malinauskas teigė, kad dažniausiai kalbame apie pasekmes, o turėtume kalbėti apie priežastis. Priežastis, anot jo, yra viena – Aliaksandro Lukašenkos režimas, todėl turėtume atkreipti dėmesį į tai, ką jis neseniai pasakė.
„Pirmiausiai jis pasakė, kad čia paleis migrantus – jis juos paleido. Jis visai neseniai pasakė, kad dabar atėjo laikas leisti migrantus su ginklais: „Jūs skriaudžiat moteris, vaikus, tai jūs pamatysite, ką reiškia teroristiniai aktai“. Jeigu mes tokių dalykų negirdime, jeigu šioje vietoje nesugebame apsaugoti savo sienos, visa kita yra išvestinės, tuščios diskusijos“, – kalbėjo žurnalistas.
S.Malinauskas kalbėjo, kad šiuo metu turime daugiau negu 20 tūkst. karių, įskaitant šauktinius.
„Pusę jų, šiuo metu mobilizavus kaip mobilizacines pratybas, pastačius prie sienos, dviem pamainomis gali kas šimtą metrų pilnai užtikrinti sienos apsaugą. Klausimas, ką daryti, kai ateina žmonės, yra kitas. ES 2015 metais susidūrė su tikra pabėlių krize, tada buvo klausimas, ką daryti su humanitarine katastrofa.
Šiuo metu visi, ir ES, puikiai supranta, kad Lietuva kariauja hibridinį karą – tai nėra jokie pabėgėliai, kurie ieško pagalbos. Nes pagal tarptautinę teisę, kuria mes remiamės, jie pagalbos turėtų prašyti pirmoje saugioje valstybėje. Baltarusijoje atsidūrę, pirmiausiai A.Lukašenkos ir turi prašyti prieglobsčio“, – pabrėžė jis.
Be to, S.Malinausko teigimu, iki šiol niekas, be mūsų pačių, Lietuvai nepasakė jokio priekaišto. „Niekas Europos Komisijoje (EK) Lietuvai nė žodžio nepasakė, kad per griežtos priemonės“, – teigė jis.
S.Malinauskas pastebi, kad vietoje greitų, konkrečių sprendimų, pozicijos bei opozicijos atstovai šiuo metu užsiima politiniais žaidimais, viešaisiais ryšiais.
„Kare nesvarbu turėti dešimt labai gerų generolų su dešimt skirtingų vizijų. Jau geriau turėti vieną vidutinį, kurio visi klauso ir visi žinome, ką reikia daryti. Man šioje vietoje labai trūksta prezidento – jis yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, atsako už užsienio politiką“, – kalbėjo žurnalistas.
S.Malinauskas įsitikinęs, kad prezidentas šiuo atveju bijo atsakomybės. „Prezidentas savo darbui pasirinko įtempčiausią pabėgėlių aspektu regioną – Nidą“, – ironizavo jis.
„Gaila, kad ministrai A.Bilotaitė ir A.Anušauskas tarpusavyje ginčijasi dėl nepaprastosios padėties, Vyriausybei yra pateiktas projektas, ji jo nepriima. Vyksta visiškas politinis balaganas, nors šiandien, čia pat turėtų būti sprendžiamas techninis klausimas“, – apibendrino S.Malinauskas.
Skirtingos nuomonės dėl stovyklaviečių
Rūdninkų gyventojas, pirmadienio įvykių poligone liudininkas Danielius Bojarinas laidos metu neigė vidaus ministerijos, tarnybų teiginius, kad kelio į Rūdninkų poligoną blokavimas buvo provokacija.
„Aš galiu kaip vietinis gyventojas pasakyti, kad jokia čia ne provokacija, jokių organizatorių nebuvo. Čia įvyko labai stichinis, neplanuotas žmonių susibūrimas“, – kalbėjo jis.
D.Bojarinas teigė pats tik ryte sužinojęs informaciją apie ministerijos norą „tokį didelį skaičių migrantų“ patalpinti Šalčininkų rajono teritorijoje, o vakare feisbuke žmonės pradėjo dalintis informacija apie tai, kas ten vyksta.
Ministerijai teigiant, kad gyventojų saugumas bus užtikrintas, kadangi gyvenvietė nuo poligono yra nutolusi 3,5 kilometrų atstumu, o pati teritorinė – karinė, saugoma, D.Bojarinas teigė, kad tai gyventojų nenuramino.
„Mūsų tai nenuramino. Atstumas, aišku, yra žymiai arčiau – virš kilometro iki pirmųjų namų“, – sakė D.Bojarinas.
Anot jo, vietiniai gyventojai mano, kad tvora tikrai neužtikrins gyventojų saugumo. „1,5 tūkst. migrantų yra didelis skaičius, o kaimas nėra didelis – bendrai turime apie 500 gyventojų“, – įvertino bendruomenės narys.
D.Bojarinas teigė, kad pagrindinė problema ta, jog niekas iš bendruomenės narių apie šį sprendimą nežinojo.
„Valdžia pasakė – padarytas sprendimas. Viskas. Kur yra dialogas su vietos bendruomene? Nėra. Nei valdžios atstovų nebuvo, nei tarnybos atstovų. Niekas nepranešė, kiek čia bus migrantų, kokiam laikotarpiui“, – kalbėjo jis.
„Jeigu žmonės sugebėjo per sieną, per tvorą perlipti, kodėl jie čia to nesugebės? Jeigu valdžia užtikrins saugumą, tai atvažiuokite, paaiškinkite žmonėms, kokiomis priemonėmis, kas atsakys, kokie veiksmai bus, jeigu pabėgs žmonės“ – pridūrė D.Bojarinas.
Jis teigė manantis, kad jeigu būtų aiškūs atsakymai į šiuos klausimus, žmonės jaustųsi ramiau.
Tuo metu sėkmingo sugyvenimo su migrantais pavyzdžiu dažnai įvardijamo Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas laidos metu pabrėžė bendravimo svarbą. Kapčiamiestyje, anot jo, apgyvendintas 71 nelegalus migrantas.
„Tai yra dėl bendravimo su tais pačiais mūsų migrantais, kurie čia atkelti – jie jaučiasi pakankamai gerai, su jais bendraujama kiekvieną dieną. Tiek aš apsilankau, apsilanko Raudonojo kryžiaus atstovas, kuris aprūpina tam tikromis prekėmis, ko jie paprašo“, – kalbėjo V.Golikas.
Anot jo, viena iš apgyvendintų migrantų grupė teiraujasi, kokiomis sąlygomis jie galėtų grįžti namo. Keli gyventojai klausia, kas būtų, jeigu jie liktų Lietuvoje. Trečia migrantų grupė – tie, kurie nori patekti į Vokietiją.
V.Golikas teigė manantis, kad didžiausia grupė – norinčių keliauti toliau į Vokietiją.
„Kol kas jokių incidentų nebuvo, jie tikrai komunikuojantys, kalbantys. Visada klausia, kokios naujienos jų atžvilgiu“, – paaiškino Kapčiamiesčio seniūnas.
Rašyti komentarą