Kam nebereikia Lietuvos vėliavos: toks klausimas kilo nemažai daliai žmonių

Pasiūlė vėliavų nekelti visai

Šį pasiūlymą Seimo narys K.Masiulis pateikė prie projekto, kuriame siūloma švenčių dienomis leisti gyventojams nekelti valstybės vėliavos prie namų tais atvejais, jeigu juose nuolat negyvenama. Po svarstymo vienbalsiai pritarta tokiai idėjai.

Tačiau atskirai Seimas balsavo dėl K.Masiulio siūlymo, kuris dalį politikų ir visuomenės atstovų šokiravo. Konservatorius pasiūlė iš viso atsisakyti gyventojams įsipareigojimo prie gyvenamųjų pastatų kelti vėliavas per valstybines šventes.

„Vėliavas kelti būtų galima savanoriškai ir tai atitiktų laisvų šalių praktiką, kai valstybė nesikiša į gyventojų elgesį, kai tai nėra būtina. Privalomas reikalavimas kelti vėliavas neskatina patriotizmo, o priešingai - blogina santykį su valstybe.

Daugumoje Europos valstybių vėliavos kėlimo valstybės švenčių progomis teisinis reguliavimas taikomas tik oficialioms institucijoms, t. y. reguliavimas nėra taikomas fiziniams asmenims (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Ispanijoje, Kipre, Kroatijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Vengrijoje, Vokietijoje).

Fiziniams asmenims keliant vėliavą taikomi tik bendrieji pagarbos vėliavai kaip valstybės simboliui reikalavimai", - argumentuoja politikas.

Pasak jo, kai kuriose šalyse vėliavas privalo kelti valstybinės institucijos, o gyventojai - ne. „O jeigu žmogus registruotas toje vietoje, bet yra ligoninėje?

O jeigu jis ten registruotas, bet senyvas, o jeigu invalidas? Privalo kelti? Todėl pasiūliau, kad sektume Vakarų valstybių pavyzdžiu ir žmonėms leistume patiems apsispręsti", - sakė K.Masiulis.

Seimo posėdžiui pirmininkavusiam „darbiečiui" Andriui Mazuroniui iš karto kilo įtarimas, ar Seime siūlymas sulauks bent kokio palaikymo, tad buvo paklausta, ar bus dešimt Seimo narių, kurie remia tokią pataisą ir pasirodė, kad tiek pritariančių yra.

K.Masiulio bendrapartietis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Algis Strelčiūnas pranešė, kad komitetas nepritarė tokiam siūlymui. „Lietuvos valstybės vėliava yra neatsiejama visų valstybinių švenčių ir renginių dalis.

Ji yra tapusi simboliu atkuriant Lietuvos valstybės Nepriklausomybę. Todėl Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimas valstybinių švenčių dienomis yra pagrindinis ženklas tiek Lietuvos valstybei, tiek visiems, už ją kovojusiems", - sakė A.Strelčiūnas.

Siūlymui pritarimą išreiškė Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius: „Iš tiesų labai geras ir liberalus gerbiamo Kęstučio pasiūlymas, kad vėliavos iškėlimas būtų ne prievolė, o tai, kuo mes didžiuojamės ir darome savanoriškai.

Todėl labai palaikau šį pasiūlymą ir raginu kolegas balsuoti „už".

Opozicija neteko amo

Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė buvo šokiruota tokio K.Masiulio pasiūlymo: „Esu apstulbusi ir amo netekusi...

Kad konservatorius, suprantu, kad buvęs komunistas, siūlytų nekelti valstybės vėliavos prie namų ir šitaip negerbti vėliavos... Tai yra neįtikėtina. Daug valstybių skatina vėliavos naudojimą.

Dabar mes turime konservatorių iniciatyvą valstybių švenčių metu, kaip prie kokio sovietmečio, neturėti valstybinių vėliavų prie namų.

Labai apmaudu, kad tokios iniciatyvos užgimsta ir buvo sunku kada tikėtis, kad trisdešimtais Nepriklausomybės metais tokių pasiūlymų sulauksime."

Šiuo metu Lietuvoje prie visų gyvenamųjų namų, nepriklausomai nuo to, ar namas yra gyvenamas, ar negyvenamas, valstybės švenčių dienomis privalo būti iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

Tuo metu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo įstatyme nustatyti, kad prie valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų būtų nuolat iškeltos Europos Sąjungos ir NATO vėliavos.

Už tokį K.Masiulio siūlymą balsavo net 15 Seimo narių, prieš buvo 47, susilaikė 29 parlamentarai.

Komentuoja filosofas, publicistas Vytautas RUBAVIČIUS:

- K.Masiulis sako, kad prievolė kelti vėliavą - valstybės kišimasis į žmonių gyvenimą. Kaip vertinate tokį Seimo nario pasiūlymą?

- Tokius siūlymus reikia vertinti su ironijos doze kaip kvailių veiklą, kuri naudinga Kremliui.

K.Masiulis yra tikrai patyręs politikas, bet tokie siūlymai, atsižvelgiant į tai, kaip su šventu jausmu keliame Ukrainos vėliavą ir matome, kaip žmonės už jos vėliavą aukoja gyvybes, kovodami su Rusijos okupantais, veda link išsivalstybinimo.

Tas pasiūlymas reiškia, kad valstybė atsisako savo tapatumo simbolikos įstatymiškai ir leidžiama valstybę įsivaizduoti, kaip tam tikrą privačių asmenų sambūrį, kurie kaip nori, taip ir elgiasi.

Jų jau nebesieja jokia valstybingumo jausena, kuri turėtų būti įprasminta tam tikra simbolika ir valstybės politika. Išmontuojame svarbiausius dalykus.

Pažiūrėkime, kaip gerbiama vėliava Jungtinėse Amerikos Valstijose, kitose valstybėse, kurios patiria daugybę iššūkių.

Bet suvokia, kad kai kurie simboliai yra esminiai dalykai. Galų gale, tie simboliai buvo laistyti krauju, už juos buvo kovojama, mirštama.

Kaip mūsų Lietuvos vėliavą gerbė partizanai, koks džiaugsmas buvo ją iškelti vėl iškovojus Nepriklausomybę. Ir visa tai mes dabar norime užbraukti?

Manau, bandoma rodytis pažangesniais europiečiais, nei ES kol kas reikalauja.

- 15 Seimo narių K. Masiulio siūlymui pritarė, susilaikė - 29, prieš balsavo 47 Seimo nariai. Ką reiškia tie „susilaikė"?

- Matyt, jie dar laukia komandos iš aukščiau. Tokie siūlymai tam ir teikiami - tikintis, kad bus įvertinti aukštesniųjų europinės nomenklatūros sluoksnių.

Kaip kad kai kurie net pagyvenę politikai ima bėgti nuo klausimo, kiek yra lyčių, tarsi nebesuprasdami, ką reikia atsakyti. Galbūt ir pats K.Masiulis su tokiu pasiūlymu grindžia sau kelią į Europos Parlamentą...

Tai rodo, koks Seime yra valstybingumo supratimas. Lukiškių aikštės atvejis taip pat buvo geras pavyzdys. Visa tai prisideda prie Lietuvos išvalstybinimo.

- Neseniai Heraldikos komisija pasisakė, kad valstybinių institucijų socialinių tinklų logotipuose neturėtų būti vaizduojamas Vytis Ukrainos vėliavos fone, jeigu tai yra ilgai besitęsiantis, o ne proginis gestas. Tuomet krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atšovė, kad komisija neturėtų prižiūrėti soc. tinklų. Ką tai sako apie valdžios poziciją?

- Tokia pati, kaip ir K.Masiulio pozicija. Tai rodo, kaip politikai nebesupranta, kas yra mūsų valstybės simboliai ir ką jie reiškia. Krašto apsaugos ministro pozicija yra nevalstybinio kvailumo pavyzdys.

Galėčiau tuomet pasiūlyti ministrui - gal mums reikėtų prisijungti prie Ukrainos, bet tada eiti ir į mūšius Ukrainos fronte.

O ne paistyti apie tai, kad nereikia Lietuvos vėliavų. Heraldikos komisija niekur nesikiša, tik mato, kaip elgiamasi su valstybiniais simboliais, ir ta pastaba institucijoms, manau, buvo visiškai vietoje.

Tie, kas nebesiskaito su valstybiniais simboliais, turėtų padėkoti komisijai ir atsitokėti.

- Jūs kalbate apie vėliavos svarbą partizanams, Nepriklausomybės laikais. Bet kokią žinutę tokios iniciatyvos kaip K. Masiulio siunčia jaunimui?

- Kad valstybė nereikalinga, ji neturi simbolikos, valstybinės bendrystės jausenos.

Pagrindinė jaunimui diegiama nuostata - pasaulis yra be sienų, tad reikia žiūrėti, kur yra geriau gyventi, ten ir reikia važiuoti.