Kainas lemia tik verslininkų apetitai

Lietuvoje gegužės mėnesį, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota pirmą kartą po 2021 metų lapkričio. Išankstinė metinė - gegužę, palyginti su 2022 metų geguže - infliacija siekė 10,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Kaip paaiškinti paradoksą, kad prekių ir paslaugų kainas verslas didino, teisindamasis brangstančia energetika, o kai ji smarkiai atpigo, kainos, tiesa, kiek mažesniais tempais, vis tiek buvo auginamos? Ekonomistas prof. Romas Lazutka sako, kad objektyvių priežasčių tam tikrai nėra, bet subjektyvių - ne viena.

„Kad prekės bei paslaugos nepinga ir gali brangti net atpigus energetikai lemia nepakankama konkurencija ir Lietuva šiuo aspektu išsiskiria.

Energetiniai ištekliai juk brango visur, bet Lietuvoje infliacija buvo didesnė nei kitur. Matyt, kažkas yra negerai su konkurencija.

Daug ekonomistų sako, kad Lietuvoje augo atlyginimai, o jie irgi įskaičiuojami į prekių bei paslaugų kainas. Tačiau kitose ES šalyse atlyginimai yra dar didesni.

Todėl augimas tėra vijimasis ir nėra argumentas didesnėms kainoms nei kitose šalyse", - „Vakaro žinioms" teigė R.Lazutka.

Tiesa, ekonomistas pripažįsta, kad konkurencines problemas, galimus kartelinius susitarimus yra nelengva ištirti.

„Oligopolijos pasižiūri viena į kitą ir vietoj to, kad vienai padidinus kainas kita, siekdama daugiau pirkėjų, jas sumažintų, irgi padidina. Tačiau sudėtinga įrodyti, kad tai daroma susitarus.

Ta lyderystė kainomis yra būdinga stambiam verslui. O smulkių yra daug, todėl tau padidinus kainas iš tavęs nepirks - pirks iš kitų. O kai, pavyzdžiui, prekybos tinklų yra nedaug, pirkėjai nelabai turi iš ko rinktis", - konstatavo R.Lazutka.

Anot jo, liaudiškai kalbant, infliaciją lemia mūsų verslininkų apetitas.

„Apetitas yra verslo prigimtis. Verslas tam ir daromas, kad būtų gaunamas pelnas. Jis nėra smerktinas. Tačiau turi būti ribos. Kai kainas kelia visi, žmonėms nėra kur bėgti. Jei pakeltų kainas tik „Maxima", pirkėjai bėgtų į „Rimi".

Tačiau, deja, pas mus taip jau būna: pakelia kainas vieni, tai pakelia ir kiti. Valstybėse, kur yra didesnė rinka, verslas elgiasi priešingai, siekdamas kuo daugiau vartotojų", - pabrėžė R.Lazutka.

Pasak jo, ES rinka yra vieninga, todėl verslas „furomis" pigesnes prekes veža iš kitų šalių, bet pas mus jos jau būna pardavinėjamos „lietuviškomis" kainomis, nes pirkėjams nėra kito pasirinkimo.

„Konkurencijos taryba turėtų stebėti šiuos procesus. Jei mato, kad konkurencija yra apribota, turi taikyti įstatymo jiems leistas priemones. Bet kadangi netaiko, reiškia, pripažįsta, kad su konkurencija viskas yra gerai.

Tačiau kainų augimas rodo, kad nėra gerai. Čia panašiai kaip su gydytoju. Jei jis mato, kad ligonis karščiuoja, reiškia, su juo nėra viskas gerai, tik karščiavimo priežastys gali būti įvairios", - palygino profesorius.

Ekonomistui nesolidžiai atrodo verslininkų pasiteisinimai keliant kainas - esą tai būtina, nes brangsta energetika. Tačiau jie kainas nuleisti „pamiršta", kai energetika atpinga.

„Kita vertus, tai yra ideologija. Ekonomistai laikomi cinikais, nes sako, kad ir vartotojai juk nori nusipirkti kuo pigiau ir kuo geresnę prekė, kaip kad verslas - parduoti kuo brangiau. O kad verslas šneka kitaip, tai jau yra ideologija.

Kaip kad ir politikai turi ideologiją: kandidatuodami į tam tikrą vietą juk nesako, kad to siekia dėl didesnės algos, dėl valdžios, dėl to, kad neturėtų tiesioginio viršininko. Jie sako, kad eina gelbėti Lietuvos.

Taip ir verslininkai nuolat „gelbsti" Lietuvą ir vis randa priežasčių, kodėl negali atpiginti prekių. Verslininkai, kaip ir politikai, vadovaujasi egoistiniais interesais", - reziumavo R.Lazutka.