Jotvingių Kryžiaus riterių ordino riteriai pagerbė Kretingą

Jotvingių Kryžiaus riterių ordino Klaipėdos-Telšių regionų komtūrijos kuopos riterių organizuotas renginys vyko Kretingoje. Jame dalyvavo per 20 iš visos Lietuvos atvykusių šios organizacijos narių ir jų artimųjų. Kiekvienais metais jie renkasi vis kitoje šalies vietoje.

Renginys prasidėjo riterių apsilankymu paslaptinguose Kretingos bažnyčios požemiuose, kuriose palaidoti Chodkevičių šeimos atstovai, o jų sienos mena XVIII amžiaus pradžioje čia gyvus užmūrytus kretingiškius ir vienuolius, kurie per karą Kretingą užėmusiems švedams taip ir nepasakė, kur paslėpė savo turtus.

Apie visa tai ir dar gerokai daugiau labai vaizdžiai papasakojo Jotvingių Kryžiaus riterių ordino kancleris, Kretingos parapijos klebonas brolis Paulius Saulius Bytautas OFM.

Po to riteriai, lydimi Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojo muziejininkystei, istoriko ir archeologo Juliaus Kanarsko, užsuko į Kretingos senosiose kapinėse esančią grafų Tiškevičių koplyčią-mauzoliejų.

Renginį vainikavo Kretingos muziejuje išklausytas labai įdomus J. Kanarsko pasakojimas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmoną, Kretingos miesto įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių bei susipažinimas su muziejaus eksponatais.

Pasak riterius į Kretingą sukvietusio Jotvingių Kryžiaus riterių ordino Klaipėdos-Telšių regionų komtūrijos kuopos komtūro Leopoldo Rimgailos, J. K. Chodkevičius pasirinktas ne atsitiktinai. Jis turėjo tiesioginių sąsajų su šiuo bajorišku ordinu, o Jotvingių Kryžiaus riteriai dalyvavo daugelyje jo vadovaujamų mūšių.

Garsiajame Žiemos sode vykusių iškilmingų pietų metu riterius pasveikino Jotvingių Kryžiaus riterių ordino Didydis Magistras grafas Artūras Rukas Daujotis.

Jotvingių Kryžiaus riterių ordinas 1487 metais įkurtas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Jį sudarė senosios kilmingosios Lietuvos šeimos, kurias vienijo jų senos tradicijos.

Jotvingių Kryžiaus riterių ordinas - seniausia iki šiol gyvuojanti Lietuvos organizacija.

Ordino ženklas - raudonas Lietuviškas kryžius su dviem horizontaliais skersiniais, viršuje vainikuotas kunigaikščio kepure, averse pavaizduotu Vyčiu, kurio aukso spalvos skyde - raudona rožė.

Pagal senuosius ordino pavyzdžius atkurtos ir insignijos, pagamintos iš sidabro ir paauksuotos. Patvirtinti ordino narių rangai: donatoriaus, riterio, karininko ir komandoro.

Riteriai vadovaujasi devizu - „Prieš praeitį - nusiimk kepurę, prieš ateitį - atsiraityk rankoves“.

Šimtmečius gyvavęs ordinas sovietmečiu pristabdė savo veiklą, tačiau ją vėl pamažu atgaivino Lietuvai susigrąžinus Nepriklausomybę.

Nuo 2003-ųjų Jotvingių Kryžiaus riterių ordinas oficialiai veikia pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą.

Nors tai yra atviros struktūros ordinas, tapti jo nariu yra labai nelengva. Yra tik vienintelė galimybė, kurios neturi kitos bajorų organizacijos.

Pasak Jotvingių Kryžiaus riterių ordino Klaipėdos-Telšių regionų komtūrijos kuopos vadovo L. Rimgailos, ordino riteriai į savo gretas priima ir dabarties dvasios aristokratus, savo kraštą, jo istoriją mylinčius žmones.