Išaugus kainoms, vagys įsisuko į parduotuves: pirkėjus atpažins iš veido, o prekių pakuotės bus tuščios?

Prekybininkai pastebi, kad kai kuriose parduotuvėse vagysčių skaičius išaugo kone dvigubai. O bet kokie jų nuostoliai įtraukiami į galutinę prekių kainą. Tad daugiau vagysčių reiškia ir didesnes kainas pirkėjams.

Vagysčių iš parduotuvių padaugėjo ir užsienyje. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) kai kurie prekybininkai jau netgi moka policijai, kad ji reaguotų į pranešimus apie pagautus smulkius vagišius.

Jie imasi ir kitų netradicinių priemonių – pavyzdžiui, net įprastą tirpią kavą pardavinėja tuščiose stiklinėse pakuotėse.

Be to, kai kurie prekybininkai jau pasitelkia itin išmanias technologijas: jos fiksuoja ir atpažįsta pirkėjų veidus ir, jeigu jie anksčiau padarė nusikaltimų – automatiškai apie tai informuoja apsaugą ir parduotuvės darbuotojus.

O kaip vagišius atpažįsta ir su jais kovoja didieji Lietuvos prekybos tinklai?

Teisme nepasirodė, nes tuo metu vogė kitame mieste

„Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pasakojo, kad prekių žymėjimas vizualiomis ir nematomomis apsaugos priemonėmis – tai vieni iš daugelio prevencinių veiksmų, kurių bendrovė imasi žabodama ilgapirščius.

Esą apsaugos priemonėmis žymimi alkoholiniai gėrimai, kosmetika, buitinė technika, žaislai ir net maisto prekes, pavyzdžiui, brangesni mėsos gaminiai.

„Tiesa, tuščių pakuočių laikymo praktika lentynose yra žinoma ir mums. Esame išbandę šį metodą keliose mūsų tinklo parduotuvėse.

Tai išties vienas kraštutinių būdų norint suvaldyti vagystes ir prekybos tinklo patiriamą žalą, tačiau jis veiksmingas, nes tokiu atveju vagišiai pasisavina mažesnį prekių kiekį.

Taip pat lengviau pastebėti, kad prekės nenusipirko, o ją nugvelbė“, – aiškino I. Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, įmonės darbuotojai pastebi, kad pastaruoju metu ilgapirščiai itin suįžūlėjo.

„Esame turėję atvejį, kai teisme posėdžio metu, nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl daugelio vagysčių iš parduotuvių, kaltinamasis posėdyje nedalyvavo neva dėl ligos.

Tačiau tą pačią dieną – būtent teismo posėdžio metu – jis vykdė eilinę vagystę kitame mieste“, – pasakojo departamento vadovė.

Ji skaičiavo, kad, palyginti šių ir praėjusių metų pirmus 8 mėnesius, šiame tinkle išaiškintų vagysčių padaugėjo kone 1,5 karto, palyginti 2022 m. su 2021 m. – beveik 2 kartus. 

„Viliamės, kad vagysčių statistiką prekybos tinkle bent kiek pakeis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo birželį priimta nutartis. Joje konstatuojama, kad tas pats asmuo, padaręs daug atskirų vagysčių iki 150 eurų sumos, kuris iki šiol užsitraukdavo tik administracinę, dabar sulauks baudžiamosios atsakomybės“, – vylėsi prekybos tinklo atstovė.

Anot jos, inovatyvios techninės apsaugos priemonės, tokios kaip specialios veidų atpažinimo programos, išties palengvintų situaciją – būtų galima prevenciškai tramdyti ilgapirščius. 

„Tačiau pagal dabartinį teisinį reglamentavimą asmens veidas priskiriamas asmenims duomenims. Tad panašaus pobūdžio programų įsidiegti neturime galimybės“, – komentavo pašnekovė.

Vagysčių išaugo dvigubai

„Iki Lietuva“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pripažino, kad jos atstovaujame prekybos tinkle labiausiai vagiamų prekių apsaugai naudojamos elektronines saugos priemonės.

„Visus be išimties vagystės faktus pranešame policijai. Taip pat naudojame vagysčių prevencijos sistemą savitarnose kasose.

Išaugus prekių kainai ir pasikeitus teismų praktikai, dėl tęstinių nusikaltimų kvalifikavimo, vagysčių, kurios kvalifikuojamos kaip nusikaltimas, skaičius paaugo daugiau nei dvigubai“, – konstatavo V. Budrienė.

Ji svarstė, kad pagrindinė išaugusių vagysčių priežastis yra nusikaltėlių nebaudžiamumas.

„Vagys puikiai žino, iki kokios sumos vogti, kad jiems grėstų švelni bausmė. Be to, vagia profesionalai. Pavienių vagių yra labai mažai, dažniausiai tai yra gaujos, kurios puikiai žino, ką vogti ir kur paskiau tai realizuoti.

REKLAMA

Daugiausia vagiami brangūs alkoholiniai gėrimai, sviestas, higienos priemonės ir produktai. Sąrašas daug metų nesikeičia“, – vardijo pašnekovė.

Vagia gaujomis, pasiskirsto vaidmenis

„Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė tikino, kad bendrovė visuomet rūpinasi darbuotojų ir pirkėjų saugumu.

Tam imamasi įvairių priemonių, kurios padėtų išvengti įvairių incidentų mūsų parduotuvėse.

O vagiamos esą įvairios prekės. Tačiau tarp populiariausių išlieka alkoholis, kava, saldumynai, rūkyti mėsos gaminiai.

„Pastebime didėjantį vagysčių skaičių, vagišių įžūlumą, kuriamas organizuotas vagių gaujas, kur kiekvienas narys turi savo užduotį: vienas nukreipia dėmesį, kitas padaro vagystes, trečias asmuo atveža ir išveža vykdytojus iš vietos“, – pasakojo E. Krasauskienė.

Anot jos, konkrečių apsaugos ir kovos su vagystėmis priemonių ir strategijos bendrovė negali atskleisti:

„Vagys irgi operatyviai savo elgesį koreguoja pagal skelbiamą informaciją, kas, kur, kada ir kaip tikrinama. Mūsų parduotuvėse yra įrengtos vaizdo stebėjimo įrangos, taip pat dirba apsaugos darbuotojai.“

Prekybos tinklo atstovė taip pat tikino, kad apie nustatytas vagystes visada pranešama policijai. 

„Veido skenavimas yra biometrinių duomenų tvarkymas, kuris ir neįmanomas dėl galiojančių asmens duomenų apsaugos apribojimų“, – apie JK taikomą veido nuskaitymo technologiją aiškino E. Krasauskienė.

REKLAMA

Jos teigimu, po „Brexit“ JK turi savo savarankišką sistemą duomenų apsaugai, todėl jų galimybės teisės aktais sureguliuoti efektyvesnes elektroninio sekimo ir stebėjimo priemones ir suteikti daugiau galių savo teisėsaugos institucijoms esą yra didesnės.

Visada praneša policijai

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė patvirtino, kad vagysčių problema mažmeninės prekybos sektoriuje visada išlieka aktuali.

Esą todėl bendrovė nuolat investuoja į prevencijos priemones, diegia naujus ar atnaujina jau įdiegtus išmanius saugos ir vagysčių prevencijos sprendimus.

„Negalime atskleisti jų pobūdžio ir veikimo principo, tačiau jos leidžia reikšmingai sumažinti vagysčių skaičių ir užtikrinti mūsų darbuotojų bei klientų saugumą“, – neatviravo L. Skersytė.

Anot jos, kai kurios prekės yra saugomos ir elektronine apsauga – tai elektronikos prekės, brangesnės kosmetikos priemonės ar kremai, brangesni alkoholiniai gėrimai, taip pat tam tikros, brangesnės, maisto prekės.

L. Skersytė tikino, kad prekybos vietose dedamos visas pastangas, kad būtų sumažintas vagysčių skaičių. Esą prekėms taikomos papildomas markiravimo apsaugos priemonės, tobulinamos vaizdo sistemas, o informacija apie vagystes perduodama policijai:

„Didžiąją dalį vagysčių parduotuvėse padaro itin siauras tuo užsiimančių asmenų ratas. Vis dažniau juos atpažįsta ir mūsų darbuotojai, kurie apie nusikaltimus praneša tiek parduotuvėse dirbantiems apsaugos darbuotojams, tiek ir policijos pareigūnams, su kuriais itin glaudžiai bendradarbiaujame“.

Vagia priklausomi žmonės?

Tuo metu „Norfos mažmena“ atstovas spaudai Darius Ryliškis tikino, kad vagysčių mastai iš šio tinklo parduotuvių išlieka panašūs, kokie buvo prieš 5 ar 10 metų. Tiesa, esą sumažėjo pačių darbuotojų vagysčių skaičius.

Jis užsiminė, kad tinklo parduotuvėse, panašiai kaip JK, yra tokių prekių, kurių vietoje eksponuojamos tik jų pakuotės, o pačios prekės būna kasose.

„Apsisaugoti nuo vagių yra kiekvienos parduotuvės reikalas ir kiekviena iš jų saugosi atsižvelgdama į jai svarbias aplinkybes.

Žinoma, daugelyje parduotuvių yra apsauga, tačiau svarbus ir viso kolektyvo darbas, darbuotojų budrumas“, – komentavo D. Ryliškis.

Anot jo, kone svarbiausias būdas fiksuoti visas vagystes yra reguliarus ir kruopštus visų prekių skaičiavimas, inventorizavimas.

„Jeigu ko nors pritrūksta, tada žiūrime kameras, vaizdo įrašus.

Visada filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuojame vagišius perduodame policijai, kuri ieško tų asmenų ir kartais juos net žino, nes kai kurie vagys kartoja savo nusikaltimus“, – pripažino D. Ryliškis.

Anot jo, dažniausia tai yra nuo narkotikų priklausomi žmonės. Pavogtas prekes paprastai jie bando parduoti. Dažniausiai vagiamos prekės – gėrimai, brangesni maisto produktai, pvz., lašiša, higienos reikmenys (dažniausiai skutimosi peiliukai) ir kt.

Pasak D. Ryliškio, jo atstovaujamo tinklo parduotuvėse pirkėjų veidai nėra skanuojami, tačiau kai kuriuos apsivagiančius „klientus“ apsauga jau iš anksto atpažįsta.