Iš lovos nepakylančios klaipėdietės likimas parūpo pasibaigus banko kortelės galiojimui

Klaipėdietis Michailas Andrijanovas, paramos fondo „Veik“ įkūrėjas, teigė, kad apleistos močiutės namuose matyto vaizdo ilgai nepamirš.

Į vyrą, kuris uostamiestyje garsėja socialine veikla, kreipėsi viena susirūpinusi klaipėdietė. Moteris, pamačiusi apleistą močiutę Paryžiaus Komunos gatvėje, teigė nebežinanti ko griebtis.

Senole esą nepakankamai rūpinasi nei likęs jau suaugęs anūkas, nei socialinės įstaigos. Esą tik dėka kaimynės, atnešančios šilto maisto, drabužių, senolė dar gyvena.

„Paskambinusi moteris sakė, kad pati irgi nelabai gali padėti. Sunkiai vaikšto. Tokių skambučių vis sulaukiu, tad nuvažiavau į vietą.

Bute tvyrojo nepakeliama smarvė. Senolė negali vaikščioti, tik atsisėda. Lovoje ji ir šlapinasi, ir tuštinasi. Visame bute sukrautos krūvos panaudotų sauskelnių.

Niekas jų neišneša. Atvežiau jai šilto maisto, atsivežiau valymo priemonių. Penkias valandas valiau būstą. Išnešiau penkis 120 litrų talpos šiukšlių maišus. Išvėdinti butą sunku: langai seni, atidarius gali ir neuždaryti.

Pati močiutė – šviesaus proto. Daugybę kartų man dėkojo, tikriausiai tiek „ačiū“ gyvenime negirdėjau“, – pasakojo klaipėdietis.

Visame bute sukrautos krūvos panaudotų sauskelnių. Niekas jų neišneša.

Grįžęs namo jis aprašė bute matytą situaciją feisbuke. Sulaukė gausybės savanorių, pasiryžusių atvykti padėti sutvarkyti.

Vienintelis ramstis – kaimynė

Garbaus amžiaus moteris yra palaidojusi savo dukrą, dirbusią viename uostamiesčio laikraštyje žurnaliste. Likęs anūkas, kuriam užrašytas būstas.

Apie vaikaitį, anot Michailo, senolė atsiliepia tik teigiamai, dievina jį.

Nors, iš matyto vaizdo panašu, kad močiute jis rūpinasi nepakankamai.

Lauke paskutinį kartą ji buvo prieš trejus metus. Televizoriaus ji nematė tris mėnesius, nes kažkas ant spintelės padėjo pultelį. Pasiimti ji pati negali, o paprašyti veikiausiai nedrįso.

„Lauke paskutinį kartą ji buvo prieš trejus metus. Televizoriaus ji nematė tris mėnesius, nes kažkas ant spintelės padėjo pultelį.

Pasiimti ji pati negali, o paprašyti veikiausiai nedrįso. Kaimynė jai atneša maisto, laikraščių. Nenoriu ir negaliu kaltinti nieko. Svarbu bent tokia pagalba, kad močiutė negulėjo alkana“, – pasakojo klaipėdietis.

Vyras stebėjosi, kodėl socialiniai darbuotojai, bute apsilankę prieš Kalėdas, ir matę netvarką, nesiėmė veiksmų išsyk. „Puodeliai neplauti metų metus. Pilni pelėsio, o ji iš jų gėrė!“ – stebėjosi pašnekovas.

Vyras išgirdo, kad senolė neva atsisakiusi socialinių paslaugų.

„Tvarkydamas jos butą aš neklausiau leidimo. Tvarkiau, nes taip reikia, nes neįmanoma tokiomis sąlygomis gyventi. O ji tik dėkojo“, – teigė M.Andrijanovas. Ketvirtadienį senolę turėjo aplankyti medikai.

Banko kortelė pasibaigė, nueiti į banką negali

Vieniša senole susirūpinta praėjusių metų pabaigoje. Tada į Klaipėdos vandens seniūnaitę Viliją Malakauskienę kreipėsi viena moteris.

Susirūpinta, kad pasibaigė močiutės banko kortelė, o pati nueiti iki banko ji negali.

„Močiutė negali vaikščioti, akivaizdžiai neįgali, tačiau joks neįgalumas nėra sutvarkytas. Reikia tik džiaugtis, kad bent buvo žmogus, kuris ateidavo, atleiskit už tiesmukumą, užpakalį nuvalyti, maisto atnešdavo.

Kreipiausi išsyk į socialinius darbuotojus. Jie atvažiavo pasižiūrėti.

Tačiau močiutė pasirodė esanti išdidi, bet kas jai netinka. Savo anūką ji dievina. Jis taip pat registruotas tame bute. Jei močiutė būtų vienišas žmogus – būtų kitaip.

Dabar yra giminaitis, reikia tik ieškoti būdų, kaip įpareigoti jį pasirūpinti močiute. Supraskite, mes negalime tvarkyti kažkokio jauno žmogaus turto, nes jis to buto paveldėtojas“, – aiškino seniūnaitė.

V.Malakauskienė kreipėsi į kelias tarnybas dėl senolės, vis skambino, rašė specialistams. Kartu ieško būdų, kaip padėti pagalbos atsisakiusiai močiutei.

Šiltas maistas – iš kaimynės

15min žurnalistė susisiekė su močiute besirūpinančia kaimyne. Ši pasakojo, kad su senole susipažino jau seniai. Sutikdavo lauke, pakalbindavo. Moteriai sunku darėsi judėti, vis pasiskambindavo kaimynei ir paprašydavo ko atnešti.

„Tai dariau jau kelerius metus. Šiuo metu nedirbu, pati turiu sveikatos problemų. Tris kartus per dieną jai nešu šiltą maistą, nueinu į parduotuvę, nuperku ko reikia, ko paprašo.

Ir iš savo namų atnešu. Dabar ji gauna kelių šimtų eurų pensiją. Neįgalumas nesutvarkytas, nes ji nesutinka gultis į ligoninę“, – pasakojo kaimynė.

Moteris pasakojo, kad vaikaitis, kuriam maždaug trisdešimt, gyvena Klaipėdoje. Kartą per mėnesį aplanko močiutę, pinigais prisideda prie buto išlaikymo. Išneša šiukšles. Močiutės likimas rūpi ir užsienyje gyvenančiai giminaitei. Kuri vis paskambina kaimynei, paprašo ko nupirkti.

„Darau tai ne dėl kažkokių pinigų, dėl to, kad man rūpi ji, o dabar išgirdau kaltinimų, kad rūpinuosi nepakankamai, kad noriu močiutės pinigų“, – sakė kaimynė žurnalistei. Vis dėl to ji turi raštišką močiutės leidimą iš bankomato paimti pinigų maistui, vaistams, higienos priemonėms pirkti.

Moteris teigė, kad jau išgirdusi kaltinimų, jog senolei padedanti vedina savanaudiškų motyvų. Tai girdėti jai buvę itin skaudu.

Pati senolė žurnalistei teigė, kad kaimynė ja tikrai rūpinasi ir esanti jai dėkinga. Dabar ir ji ima suprasti, kad pagalbos reikia rimtesnės, sutiko, kad atvyktų socialiniai darbuotojai.

„Gerai, kad bent kas rūpinosi“

Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė 15min teigė, kad jų darbuotojams močiutės situacija yra žinoma. Jie ją lankė prieš kelias savaites.

Problema, kad ji vis atsisakydavo pagalbos. Teko įtikinėti. Užpildėme dokumentus tam, kad pagalba būtų teikiama namuose.

„Problema, kad ji vis atsisakydavo pagalbos. Teko įtikinėti. Užpildėme dokumentus tam, kad pagalba būtų teikiama namuose.

Dabar ji stovi eilėje. Nes joks įstatymas nenumato galimybės teikti pagalbą be eilės. Perskambinome kitas organizacijas. Visur – eilės.

Šiuo metu pas mus eilėje laukia 40 žmonių, ši moteris yra vienuolikta. Aš jums negaliu pasakyti, kada eilė ateis, labai trūksta darbuotojų. Gal po mėnesio, gal po dviejų. Nežinau“, – teigė D.Stankaitienė.

Anot jos, iš tiesų gana dažnai žmonės atsisako pagalbos, tenka įtikinėti, laukti.

„Gerai, kai atsiranda kaimynų, kurie pasirūpina. Ir, ne, mes negalime įpareigoti anūko rūpintis močiute. Tai gali padaryti nebent teismas.

„Bet žmogus turi sutikti būti rūpintoju. Turi išreikšti valią. Ir ji pati turi sutikti“, – teigė centro vadovė.

Subūrė savanorius

Tuo metu M.Andrijanovas teigė sulaukęs daugybės savanorių skambučių. Iš viso atsiliepė apie dvidešimt žmonių, kurie panoro nuvykti ir padėti senolei buityje.

„Sukūrėme grupę, susiskirstėme ir ketiname vis važiuoti pas ją ir aptvarkyti namus. Žmones man rašinėjo, kokios paramos reikia. Dabar svarbiausia, kad ją apžiūrėtų medikai“, – kalbėjo „Veik“ fondo vadovas.

Anot jo, sunku atsakyti į klausimą, ar anūkas tikrai nelankė močiutės: „Aš nieko nekaltinu. Prašiau ir pas ją važiuosiančių žmonių to nedaryti. Dabar svarbiausia – padėti“.

Paklaustas, kodėl žmonės taip jautriai sureagavo, M.Andrijanovas teigė, kad greičiausiai noras rūpintis nulemtas artumo trūkumo.

Anot jo, jei tarnybos viešintų tokius atvejus, padėti vargstantiems ir skurstantiems būtų galima išsyk – savanorių ir norinčių dalintis netrūksta.