Iš dvaro, bažnyčios ir karčemos išaugusi Priekulė

Priekulės seniūnijos teritorijoje yra itin lankomų objektų - garsusis Dituvos turgus, Drevernos uostelis, Vilhelmo kanalas, Svencelė. Šįsyk kviečiame pasidairyti po patį Priekulės miestelį ir galbūt pamatyti jį nauju žvilgsniu.

Pradžia - 16 amžiuje

Priekulės miestelio pradžia laikoma kaimo seniūno Luko Priekulės sodyba, pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėta 1540 metais.

Manoma, kad tuo metu Priekulė buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte, kuri traukė Žemaitijos krašto pirklius garsiuoju žuvų turgumi tarp Priekulės ir Drevernos. Vėliau čia veikė lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, atidarytas geležinkelio kompleksas, paštas, įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija, veikė mokykla.

XX a. viduryje Priekulėje veikė įvairios valdiškos ir privačios įstaigos: valsčiaus namai, teismas, policija, muitinė, advokatų kontoros, paštas, girininkija, bankai ir taupomosios kasos, mokyklos, vaikų darželis, gydymo įstaigos ir vaistinė, įvairios parduotuvės, amatininkų įmonės, viešbučiai, maitinimo įstaigos.

Čia gyveno ir kūrė įžymūs žmonės - Ieva Simonaitytė, Ernstas Vichertas. Pastate, kuriame dirbo E. Vichertas, dabar įkurta Priekulės biblioteka.

Pasakojama, kad Priekulės istorinis branduolys gyvavo kaip dviejų stambių objektų - kulminio dvaro sodybos bei bažnyčios (su klebonija) junginys. Jį papildė senoji prekyvietė, karčema bei keletas smulkesnių sodybų.

Ant tokio branduolio išaugęs miestelis pasižymi išskirtine architektūra.

Miesto istorinė dalis pripažinta saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe.

Svarbiausi Priekulės miesto paveldo objektai susitelkę aplink Klaipėdos−Turgaus−Pamarių−Žalgirio gatvių sankryžą. Tai visais atžvilgiais vertingiausias miesto branduolys.

Antras vertingiausias kompleksas - Priekulės kilmingojo dvaro sodyba. Trečias vertingiausias kompleksas - Priekulės geležinkelio stotis.

Iš viso respublikinės reikšmės kultūros vertybių registre įrašyti net 34 Priekulėje esantys objektai, kuriuos sudaro ir pavieniai pastatai, ir jų kompleksai, įvykių vietos, kapinės ir kt.

Žavi ir architektūra, ir gamta

Galima pagirti priekuliškius, kad išskirtiniai objektai pažymėti informacinėmis lentelėmis, kuriose pateikia svarbiausia informacija - galima savarankiškai tyrinėti išlikusį paveldą ir susipažinti su Priekulės istorija.

Tenka pripažinti, kad daliai istorinių pastatų verkiant reikia remonto - aptrupėjusios sienos, plytos, laiptai.

Nepaisant to, įspūdingai atrodo pastatas Klaipėdos g. 15. Jame buvo atidarytas pirmasis ir didžiausias Priekulės viešbutis „Prūsų rūmai“. Pirmame pastato aukšte veikė geležies dirbinių ir kitų prekių parduotuvė, antrame aukšte - restoranas. Iki šiol išsaugotas senasis užrašas „Hotel“. Originalios iškabos likučiai yra ir ant gretimo pastato - nurodoma, kad ten buvo dailininko Karl Grutschus dirbtuvės.

Dėmesį traukia įmantriais lipdiniais puoštas 1911 metais statytas namas šalia miestelio aikštės - Turgaus g. 8. Kadaise jame veikė viešbutis-parduotuvė. Parduotuvėlė jame yra ir dabar, likusi pastato dalis - gyvenama.

Vienas įdomesnių objektų - 1930 metais statytos raudonų plytų arklidės, priklausiusios užeigai. Priešingoje pusėje nuo įėjimo palei visą sieną įtvirtinti metaliniai žiedai, skirti arkliams pririšti. Įdomi detalė - besimuistančių arklių tais žiedais išdildinta siena.Dar vienas būtinas aplankyti objektas - Vingio parkas. Taip pavadintas ne tik parkas sostinėje, bet ir Priekulės parkas, mat įkurtas palei Minijos vingį. Apie 13 hektarų