Greitai pamiršime apie prabangą mėgautis pinigų pertekliumi – teks gyventi kukliau, nei esame įpratę

Pasiskolinę didesnę sumą klientai moka iki 500 eurų daugiau nei prieš metus, o iš viso kas mėnesį bankas nuo sąskaitos nuskaito 1,5 tūkst. eurų.

Nuo praėjusių metų vidurio, kai Europos Centrinis Bankas (ECB) pradėjo kelti bazinę palūkanų normą, o „Euribor“ išaugo nuo 0 proc. iki 4 proc., mėnesinė įmoka būsto paskoloms aptarnauti Lietuvoje išaugo daugiau kaip trečdaliu.

Pavyzdžiui, 50 tūkst. eurų pasiskolinę klientai dabar moka 358 eurų mėnesinę įmoką, arba 105 eurais didesnę nei prieš metus. 80 tūkst. eurų paskolai tvarkyti tenka kas mėnesį bankui sumokėti 573 eurus, arba 168 eurais daugiau, atitinkamai 100 tūkst. eurų paskolai – 716 ir 210, 150 tūkst. – 1075 ir 316 eurų.

Grąžinantieji 200 tūkst. eurų paskolą kas mėnesį pakloja 1433 eurus, arba 421 euru daugiau nei prieš metus.

Tokius skaičiavimus būsto paskolai taikant 2 proc. maržą, 20 metų kredito sutarties trukmę ir anuitetų metodą, teikia „Luminor“ bankas.

ECB palūkanų kėlimo tempas verčia sunerimti ir verslą, ir namų ūkius. Rugsėjį iki 4 proc. (nuo minus 0,5 proc. šiek tiek daugiau nei prieš metus) padidintos palūkanos yra aukščiausios nuo euro įvedimo 1999 m.

ECB palūkanų normą didino jau 10 kartą iš eilės, siekdamas pažaboti infliaciją, vis labiau varginančią vartotojus didėjant susirūpinimui, kad augančios skolinimosi išlaidos sukels recesiją, o namų ūkiams teks drastiškai apriboti išlaidas.

Didėjant mėnesinėms įmokoms už būsto paskolas gyventojams lieka vis mažiau lėšų kitoms išlaidoms. Kartu mažėja poreikis skolintis naujam būstui – gyventojai laukia, kol horizonte pasirodys ekonomikos atsigavimo ženklai.

Pirmiausia bankas, paskui visa kita

„Luminor“ bankas skaičiuoja, kad klientui 20 metų pasiskolinus 100 tūkst. eurų su 2 proc. palūkanų marža ir taikant anuitetų metodą, o „Euribor“ pakilus nuo 0 iki 4 proc., mėnesio įmoka turėtų išaugti maždaug 210 eurų.

„Būsto paskola – ilgalaikis finansinis įsipareigojimas. Pastebime, kad dauguma klientų, net ir pasikeitus jų finansinei situacijai, yra linkę pirmiausia padengti savo finansinius įsipareigojimus, tad augančių nemokių klientų skaičių nematome“, – Alfa.lt sakė „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.

Pirmąjį šių metų pusmetį būstui įsigyti „Luminor“ paskolino apie 225 mln. eurų, tai maždaug 10 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu metu. Vidutinė būsto paskolos suma „Luminor“ banke yra 111 tūkst. eurų.

„Vyraujant nežinomybei dėl ekonominių perspektyvų ir dėl tolimesnės „Euribor“ dinamikos mūsų klientai dabar atsargiai vertina savo galimybes įsigyti būstą ir sprendimus priima lėčiau, atidžiau įvertinamos visos aplinkybės.

Kadangi būsto paskola yra ilgalaikis įsipareigojimas, sulaukiame daug daugiau žmonių, ateinančių pasikonsultuoti dėl savo finansinių galimybių dar prieš potencialaus būsto išsirinkimą“, – pasakojo E. Jurevičius.

Nors bankas siūlo galimybę pasirinkti fiksuotas palūkanas iki penkerių metų, susidomėjimas tokiomis paskolomis nėra didelis – jas pasirenka vos 5 proc. visų paskolas imančių „Luminor“ klientų.

Populiariausias pasirinkimas išlieka kintamos palūkanas su 6 mėn. „Euribor“.

E. Jurevičius mano, kad „Luminor“ klientai nusiteikę optimistiškai ir viliasi, jog kintama palūkanų norma greitu metu pasieks aukščiausią tašką ir daugiau neaugs.

Laukia geresnių laikų

SEB banke vidutinė būsto paskolos suma siekia apie 90 tūkst. eurų, vidutinis grąžinimo terminas – 23 metus. Tokios paskolos, grąžinamos taikant anuiteto metodą, mėnesio įmoka šiuo metu siekia apie 608 eurus. Nuo praėjusių metų vidurio, kai „Euribor“ buvo lygus nuliui, įmoka išaugo apie 200 eurų.

Per trumpą laiką padidėjusios įmokos kai kuriems klientams jau tampa nepakeliama našta.

SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė teigė, kad tokių klientų srautas pastaruoju metu yra išaugęs, nors dėl būsto paskolų sąlygų peržiūrėjimo kreipiasi palyginti maža dalis klientų.

Brangstant paskoloms, vis mažiau gyventojų ryžtasi brangiems nekilnojamojo turto sandoriams.

SEB bankas per pirmąjį šių metų pusmetį būsto paskolų suteikė 12 proc. mažiau negu analogišku metu pernai. Besikreipiančiųjų dėl būsto paskolų skaičius šiais metais šiame banke sumenko maždaug penktadaliu.

Tai atspindi ir visos rinkos tendencijas. Palyginti su praėjusiais metais, NT sandorių skaičius ir išduotų paskolų suma yra sumažėję.

„Gyventojus nuo būsto pirkimo labiausiai stabdo padidėjusios „Euribor“ palūkanų normos, per pastaruosius kelerius metus sparčiau nei pajamos augusios būsto kainos ir dėl didelės infliacijos buvusios sudėtingos sąlygos sukaupti pradinį įnašą“, – Alfa.lt teigė E. Dovbyšienė.

Ji svarstė, kad pastaruoju metu, būsto kainai nebedidėjant, gyventojai nebeskuba pirkti būsto ir dėl to, kad laukia būsto kainų korekcijos, bei dėl to, kad nuomotis būstą tampa santykinai nebe taip brangu, palyginti su paskolos už nuosavą būstą įsigyti įmokomis.

„Kai ECB aiškiau viešai komunikuos, kad daugiau palūkanų normų nebedidins, tai turėtų padaryti teigiamą įtaką pirkėjų aktyvumui, bet tokios aiškios retorikos iš ECB šiemet dar nesulauksime“, – spėjo E. Dovbyšienė.

Vis dėlto SEB banko atstovė tikino, kad klientų noras įsikurti naujame, ypač tvaresniame ir taupesniame, būste neslopsta.

Pirmąjį šių metų pusmetį žaliosios būsto paskolos sudarė beveik trečdalį visų išduodamų būsto paskolų. Tai esą lemia ir vis didėjanti žalio būsto pasiūla rinkoje, kai gyventojai, norintys gyventi tvariau, gali ne tik ryžtis patys statytis individualų namą, bet ir išsirinkti būstą iš rinkoje siūlomų NT vystytojų.

Už paskolą – 600 eurų kas mėnesį

„Paskolos mėnesio įmoka gali tiek didėti, tiek mažėti. Jos kitimą gali lemti daugybė faktorių, tokių kaip paskolos suma, terminas, palūkanų norma ar net grąžinimo metodas.

Pavyzdžiui, jei imamo būsto kredito bendra suma būtų 100 000 eurų, kai kredito sutarties trukmė – 30 metų, taikant 5,9 proc. kintamą palūkanų normą (kurią sudaro „Euribor“ palūkanų rodiklis ir banko marža), o įmokas mokant anuiteto metodu, vidutinė preliminari mėnesio įmoka būtų 594 eurai“, – Alfa.lt teigė „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas.

Jis pastebi, kad „Euribor“ tarpbankinių palūkanų rodiklis nuolat svyruoja. Šiuo laikotarpiu „Euribor“ augimas, priklausomai nuo pasiskolintos sumos dydžio, gali lemti keliasdešimčia eurų ar dar didesnę paskolos įmoką ateityje.

Tačiau konkretūs įmokų pokyčiai gali būti labai įvairūs, o juos lemti gali daugybė veiksnių.

„Šiuo metu situacija su būsto paskolų mokėjimais yra stabili. Didžioji dalis klientų būsto paskolų mokėjimus atlieka laiku, o išaugusio prašymų suteikti „kredito atostogas“ skaičiaus nepastebime“, – sakė T. Pulikas.

„Swedbank“ pastebi, kad klientų prašymų dėl būsto paskolų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, yra šiek tiek mažesnis. „Matome, jog, esant dabartiniam nekilnojamojo turto kainų lygiui ir išaugus bazinėms palūkanoms, sprendimus dėl būsto įsigijimo gyventojai priima labiau apsvarstę, detaliau įvertinę savo galimybes“, – teigė T. Pulikas.

Šių metų pirmą pusmetį „Swedbank“ padėjo įsigyti namus suteikiant būsto paskolą daugiau nei 3,5 tūkst. gyventojų, tai maždaug penktadaliu mažiau nei tokiu pat laikotarpiu prieš metus.

„Bendros tendencijos būsto rinkoje atsispindi ir jo finansavimo rezultatuose – po kelerius pastaruosius metus stebėto spartaus augimo šiuo metu įsivyravo stabilizacija.

Poreikis skolintis būstui nėra išnykęs. Gyventojai sprendimus dėl būsto įsigijimo linkę kur kas geriau apgalvoti, atsargiau vertina savo finansines galimybes, ilgiau ieško jų kriterijus atitinkančio varianto“, – pastebėjo T. Pulikas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis gyventojų sukaupia didesnį nei minimalų pradinį įnašą ir nesiskolina maksimalios sumos. „Tai rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą būstui skolintis atsakingai“, – mano T. Pulikas.

Pradinis įnašas šiais metais vidutiniškai sudarė beveik 38 tūkst. eurų ir per metus padidėjo 14 proc., rodo banko duomenys.

Vidutinė suteiktos būsto paskolos suma per 2023 m. 7 mėn. sudarė apie 92,5 tūkst. eurų. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinės būsto paskolos suma išaugo 5 proc.

„Swedbank“ duomenimis, apie 69 proc. šiemet išduotų paskolų buvo skirtos įsigyti butą, o 30 proc. – individualų namą.

„Pastebime, kad būsto įsigijimą šiemet atidėjo maža dalis gyventojų, tad poreikis skolintis toliau išlieka“, – teigė T. Pulikas.

Per metus – ženklus augimas

Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė pasakojo, kad „Euribor“ pasiekus 4 proc. ribą, vidutinė įmoka šio banko klientui, paėmusiam 100 tūkst. paskolą 30 metų terminui anuitetiniu mokėjimo metodu, sudarys apie 600 eurų per mėnesį (Eur/mėn.).

„Kylant „Euribor“, atitinkamai augtų ir įmoka, pavyzdžiui, „Euribor“ pakilus iki 4,5 proc., ji sudarytų 640 eurų per mėnesį“, – sakė D. Kalvaitienė.

Pasak jos, įmokos augimas nuo 2022 m. vidurio, kai prasidėjo spartus ECB bazinių palūkanų normų didinimas, buvo ženklus – kol „Euribor“ buvo 0 proc., už tokią pačią paskolą klientas būtų mokėjęs apie 380 EUR/mėn.

D. Kalvaitienė tikino, kad Šiaulių bankas nepastebi klientų, kurie negalėtų laiku mokėti kredito įmokų, ženklaus augimo.

„Bet pastebime ir džiaugiamės, kad klientai geriau planuoja savo finansinę ateitį, dažniau kreipiasi į banką pasitarti, kaip reikėtų elgtis ateityje netekus darbo, pasikalbėti apie finansinius sunkumus dar iki tol, kol bus pradelstos įmokos.

Tokiu atveju kartu galime ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti mėnesio mokėjimus, pavyzdžiui, tam tikram laikui atidėti kredito dengimus, mokant tik palūkanas ir panašiai“, – sakė D. Kalvaitienė.

Visi Lietuvos bankai pataria klientams, kuriems yra sunkumų grąžinti paskolą, nelaukti ir iš karto kreiptis į banką, kol dar nepraleido nė vienos mėnesio įmokos.

Bankai kiekvieno kliento situaciją vertina individualiai ir atsižvelgia, ar finansiniai sunkumai susiję tik su pajamų pokyčiu ir tenka daugiau nei 40 proc. visų gaunamų pajamų skirti finansiniams įsipareigojimams padengti, ar yra ir kitokių priežasčių.

Miestuose trūksta gero būsto

Šiaulių bankas nepastebi ženklaus paraiškų skolintis būstui kritimo, esą klientai vis dar aktyviai domisi būsto paskolų galimybėmis, deja, išaugusios palūkanos ne visiems leidžia pasiskolinti pageidaujamą sumą.

Kita vertus, stebimas pageidaujamo NT trūkumas – ypač didžiuosiuose miestuose daugelis banko klientų neranda jų poreikius atitinkančių būstų.

„Be abejonės, išaugusios palūkanos irgi paskatino apgalvoti pirkimą, ypač tuos, kurie svarsto apie būsto keitimą į didesnį ar geresnį. Tokie klientai šiuo metu dažniau renkasi laukti tolimesnių palūkanų normos kitimo rezultatų“, – teigė D. Kalvaitienė.

Kelerių metų perspektyva

SEB grupės ekonomistai mano, kad ECB šio ciklo metu daugiau bazinių palūkanų normų didinti nebeturėtų.

„Tačiau suprantame riziką, kad, jeigu artimiausių mėnesių faktinė infliacija būtų didesnė, negu prognozuoja ECB, ar infliacijos vidutiniu laikotarpiu prognozė vėl būtų pakelta, tai galėtų skatinti dar didinti palūkanas“, – sakė E. Dovbyšienė.

SEB atstovė atkreipė dėmesį, kad finansų rinkose šiuo metu vyrauja nuomonė, kad daugiau ECB bazinių palūkanų normų nebedidins: 3 mėn. tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ palūkanų pikas, išskaičiuotas iš ateities sandorių, būtų 4 proc., tai yra labai arti dabartinio 3,96 proc. „Euribor“ lygio.

E. Dovbyšienė mano, kad ECB palūkanų normų mažinti neskubės, kol nebus visiškai įsitikinę dėl infliacijos grįžimo į norimą 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu, todėl esą nereikėtų pernelyg viltis, kad ECB palūkanas greitai mažins.

SEB ekonomistai tikisi, kad pirmas palūkanų mažinimas bus ne anksčiau nei kitų metų birželį. „Apskritai finansų rinkose nesitikima, kad „Euribor“ palūkanų normos bus mažesnės negu 3 proc. per artimiausius kelerius metus“, – E. Dovbyšienė.

Į rekordines aukštumas

ECB vadovė Christine Lagarde pastebi, kad dar anksti sakyti, kad yra pasiektas palūkanų normų pikas.

Ekspertai sutaria, kad palūkanos artimiausiu metu nemažės, tokio ECB politikos posūkio nesitikima anksčiau nei kitų metų antrą pusmetį.

Viešai galimų ateities sprendimų nekomentuojantis ECB vis dėlto prisipažįsta, kad nerimą kelia per greitai keliami atlyginimai, tai esą nepadeda mažinti infliacijos, nes žmonių perkamoji galia nemažėja.

ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas R. Lane‘as šią savaitę pareiškė, kad, infliacijai euro zonoje vidutiniu laikotarpiu kylant, o ne leidžiantis iki 2 proc. tikslo, ECB valdyba rengiasi toliau kelti bazines palūkanas. Pasak ekonomisto, ECB laikys aukštas bazines palūkanų normas, kol infliacija sugrįš į įprastą lygį.

ECB valdybos narys ir vyr. ekonomistas aiškino, kad priimant sprendimus bus ypač atsižvelgta į darbuotojų algų augimą, kuris šiuo metu yra per greitas ir turėtų sulėtėti. Taip pat – kaip palūkanos veikia bankus, įmones ir vartotojus.

ECB laikosi požiūrio, kad didesnės bazinės palūkanų normos brangina nekilnojamojo turto įsigijimą, verslo paskolas bei atgraso nuo noro prisiimti kitas skolas.

Didindami šias išlaidas centriniai bankai tikisi, kad, didėjant paskolų įmokoms, namų ūkių turimas pinigų perteklius mažės, todėl žmonės pirks mažiau daiktų, atitinkamai kainos kils lėčiau ar net kris.

Kita teorija teigia, kad pernelyg agresyvus palūkanų normų kėlimas gali sukelti recesiją.