Globalistai puola, bet atsilaikyti galima 

Susitikimą pradėjęs V. Ąžuolas retoriškai teiravosi, ar Lietuvoje dar laikomasi Konstitucijos, ar šalis pasiekė tokią stadiją, kai visi nurodymai nuleidžiami iš aukščiau.

Priminė jis ir tai, kad nors žmonės protestavo bei ragino prezidentą Gitaną Nausėdą apginti Konstituciją, šalies vadovas aiškiai parodė, kad to daryti nesiruošia.

Užtat, pasak politiko, Lietuvoje vis aktyviau veikia PSO, EK ir Pasaulio ekonomikos forumo atstovai, kurie pretenduoja į tai, kad jų sprendimai būtų aukščiau už nacionalinius.

Pastarajam pritarė ir kolega D.Kepenis, kuris taip pat nuogąstavo, kad šaliai svarbūs klausimai vis dažniau sprendžiami už jos ribų.

Kodėl taip vyksta, argumentuotai paaiškino R. Paulauskas.

Pirmiausia jis atkreipė dėmesį į tai, kad teisės ir konstitucinės normos pačios savaime niekada ir niekur neveikė. Jos veikia tik tiek, kiek yra politinės valios jų laikytis.

Tada pabrėžė, kad valstybingumas, nepriklausomybė ir netvarka valstybėje yra skirtingos sąvokos.

Lietuva, pasak jo, 1918 m. atkūrė valstybingumą, 1990 m. atkūrė suverenitetą, o 2004 m. viską atidavė į ES rankas.

Su netvarka šalies viduje, signataro nuomone, galima kovoti, tačiau jei prarasime valstybingumą, kovoti nebebus dėl ko. Šiandien didžiausias pavojus tiek Lietuvai, tiek ir kitoms ES narėms yra valstybingumo ir suvereniteto likučių praradimas.

„Taip vyksta, nes didžiosios korporacijos tam meta milžiniškas lėšas. PSO siūlo pandeminį susitarimą, kuriuo remiantis grupelės nerinktų žmonių sprendimai taptų svarbesni negu vietinės valdžios nutarimai.

Tuo pat metu dalį Vyriausybės funkcijų siūloma perleisti privačioms tarptautinėms organizacijoms. Šių tikslų realizavimui naudojamas tiek naująja religija pretenduojantis tapti „žaliasis kursas", tiek pandeminė situacija, nors klausimų vis dar yra daugiau negu atsakymų", - sakė R.Paulauskas.

R.Paulausko nuomone, būtų gražu, jeigu šalies valdžia pagaliau pripažintų, jog nežino įtakos tolesniems veiksmams galinčios turėti viruso kilmės. Jeigu neslėptų, jog negali paaiškinti, kas iš tikro vyksta, o ne skubėtų aukoti šalies suvereniteto likučius nežinomos jėgoms.

Prie viso to, pasak jo, nemažai prisideda ir „žaliasis kursas", nors mokslininkai vis dar nesutaria, kiek įtakos klimato kaitai turi žmogaus veikla.

Galiausiai naudojama ir trečia dedamoji - vertybių kaita. Bandoma keisti per tūkstantmečius susiformavusius vyro ir moters, vaikų ir tėvų santykius.

Kalbėdamas apie potencialius pavojus, signataras pabrėžė, kad be naujųjų globalistų inspiruotų grėsmių niekur nedingo ir senosios: „Tuo pačiu metu visuomet vyko ir tebevyksta valstybių kova dėl geresnio gyvenimo. Šio reiškinio nesuvokimas, jo teigimu, taip pat kelia realų pavojų Lietuvos valstybingumui.

Šiuo metu vyksta pasaulio pyrago perdalijimas, į kurį pretenduoja keturi žaidėjai - JAV, Rusija, Kinija ir ES. Faktiškai kiti trys veda kovą dėl ES „sielos."

Jis priminė, kad būtent JAV ekonomiškai išaugino Kiniją, o pastaroji dabar pasirinko draugauti su karine prasme galingiausia pasaulio valstybe Rusija. „Pagrindinis amerikiečių uždavinys dabar - sustabdyti šių valstybių ėjimą į priekį, nes tai gresia gausiai spausdinamo dolerio saugumui.

Taip pat Amerika neslepia, kad nori neleisti Europai susitarti su Rusija, nes tuomet gali susiformuoti amerikiečiams neįveikiama jėga. Ir šiame savo kare Amerika dairosi pėstininkų, o Lietuva pati veržiasi į pirmąsias gretas", - sakė R.Paulauskas.

Apžvalgininkas sutiko su prielaida, kad „rusai puola", tačiau puolimas, pasak jo, vyksta visai kita kryptimi. Rusija nėra suinteresuota užimti Lietuvą ar Ukrainą, tačiau neleis „skriausti" nei Donecko, nei Kaliningrado. R.Paulauskas taip pat stebėjosi naivumu tų, kurie vis dar tiki jog, esant reikalui, Amerika mus apgins. Tai, kaip ji gina sąjungininkus, puikiai parodė Afganistano pavyzdys.

Apibendrindamas situaciją, jis akcentavo, kad pasaulis skilo perpus.

Vienoje pusėje atsidūrė tie, kurie nori išsaugoti valstybingumą ir tradicines vertybes, kitoje - tie, kurie siekia visa tai sunaikinti.

Globalizmas, jo vertinimu, dar yra įveikiamas, tačiau problema ta, kad žmonės, užuot susivieniję, labai lengvai pasiduoda manipuliacijoms ir nesuvokia, jog yra vedami į pražūtį.

Galimybė ne tik išlikti šiandieninei Lietuvai, bet ir išsaugoti ją su turima teritorija, su dabartine kultūra ir kalba atsirastų tuomet, jeigu suvokiantys, kas vyksta, pagaliau susivienytų ir kartu stotų ginti to, kas jiems brangu. Tik ar tai realu?