Galvų kapojimas grįžo: einantys prieš sistemą metami iš darbo

Todėl beveik visi Lietuvoje, išskyrus naujagimius ir drąsesnius pensininkus, kažko bijo. Jei burnosi prieš ministrą - būsi atleistas iš darbo. Jei nesutiksi su Lietuvos istorijos profanavimu - būsi iškilmingai atleistas Seimo, jei burnosi prieš LGBT bendruomenę - skriste išskrisi iš darbo. Arba iš Europos Parlamento frakcijos. Ir būsi viešai pasmerktas. Per amžių amžius.

Pašokinėjai - „von"

Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje siekia 15,1 proc. Šalyje darbo ieško ir kol kas neranda 651 695 asmenys.

Štai tokiame pandeminiame kontekste, kai verslai bankrutuoja ir visi laikosi įsikibę darbo vietų, „Kangoo Jumps" tinklas atleidžia savo keturis trenerius. Kartu su Seimo nariu Petru Gražuliu pašokinėjusius smagiame vaizdo klipe.

Aiman, klipe nuskambėjusi dainelė kai kam pasirodė homofobiška - vaizdo klipas „Kas nešokinės" buvo mikliai užblokuotas.

Tačiau žinia apie „baisųjį" klipą vis vien pasiekė net JAV. Gali būti net ir džiunglėse gyvenančias, civilizacijos iškraipymų dar nepatyrusias gentis. Skandalas! Tarptautinis! Pasaulinis! Lietuviški dainelės žodžiai turbūt buvo „išversti", išpasakoti, paslaugiai interpretuoti vos ne į visas pasaulio kalbas. Rezultatas „Kangoo Jumps" tinklas nuolankiai atsiprašė LGBT bendruomenės dėl klipo „homofobiško turinio".

O keturis savo trenerius, šokusius kartu su P.Gražuliu, išmetė iš darbo. Nepaisant, kad kai kurie treneriai čia dirbo jau 8 metus.

Kerštingieji žydruoliai

Tokioje situacijoje išspirti žmones iš darbo - tai įrodyti, kaip ne tik Lietuvos, bet ir kiti pasaulio verslai jau paniškai bijo LGBT bendruomenės. Tiksliau - jų keršto. Todėl geriau paaukoja sau lojalius, gerai dirbančius specialistus.

Gal taip nėra? Pateikiu kitą pavyzdį. 2015 m. elektroninės muzikos virtuozas, pramogų pasaulyje ne tik Lietuvoje populiarus prodiuseris, kompozitorius Marijus Adomaitis (žinomas kaip Ten Walls, Mario Basanov) feisbuke įkėlė įrašą apie tam tikrą žmonių „veislę".

Įrašas buvo greitai pašalintas, bet M.Adomaitį užgriuvo vos ne pasaulinė rūstybė. Atšaukti jo pasirodymai tarptautiniuose muzikos festivaliuose. Nepaisant to, jog „atsikvošėjęs" prodiuseris ryžosi viešai atgailai.

Retorinis klausimas - ar koks nors Lietuvos menininkas, atlikėjas, prodiuseris, prisiminęs Mario Basanov viešą puolimą, jo boikotavimą, dar drįstų bent kiek kritiškai pasisakyti apie LGBT bendruomenę? Net ir tuo atveju, jei bendruomenės narys pavogtų prodiuserio automobilį? Ne, nė už ką nedrįstų purkštauti.

O policijos tyrėjas, išdrįsęs narplioti LGBT nario galimai padarytą kriminalinį nusikaltimą, taip pat rizikuoja.

Būti apkaltintas priekabiavimu, homofobija, kitaminčių persekiojimu ir paskelbtas „metoo". Nes sunku rasti tyrėją, kuris būtų vienamintis su vagimi. Bet kas drįs net užsiminti apie vienalytę partnerystę, kai net garbus kunigas dėl to pavadinamas „tualetu", o viena popso mergytė pareiškia, jog tuoj apsivems.

Papiktinti europarlamentarai

Dar vienas pavyzdys - europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Vaizdo įraše pakalbėjęs, kaip jis vertina LGBT bendruomenės narius. Už tą vertinimą kolegės Aušros Maldeikienės buvo apskųstas Briuseliui. Ir, nors labai atgailavo, vis vien išspirtas iš Europos Parlamento liberalios „Renew Europe" frakcijos.

Tiesa, balsuojant už V.Uspaskicho išspyrimą iš frakcijos, šeši frakcijos nariai buvo „prieš" ir šeši susilaikė.

Vadinasi, ir Briuselyje dar pasitaiko ne visai LGBT bendruomenės išgąsdintų? O Lietuvoje tokių neliko. Niekas nenori netekti darbinių pajamų. Atsidurti prie šiukšlių konteinerio.

Susidorojimai dėl kritikos

Aišku, negalima tvirtinti, jog su savo nuomonę turinčiu, socialiai dar neabejingu žmogumi gali susidoroti tik žydruomenė. Toli gražu. Šit visiškai nežydras aplinkos ministras, liberalas Simonas Gentvilas išspyrė iš darbo irgi visiškai nežydrą Aplinkos apsaugos departamento vadovę Olgą Vėbrienę.

Jau geriau ši moteris būtų priklausiusi LGBT bendruomenei. Tada S.Gentvilas tikrai nebūtų toks ryžtingas.

O dabar užsikabinta už formalumo, kad O.Vėbrienė „neatitiko pareigybinių reikalavimų, nes turėjo mažiau nei 2 metus vadovaujamo darbo patirtį".

Nejaugi kas nors Lietuvoje tiki, kad tikrai ši priežastis tikra?

Juolab kai ir pats S.Gentvilas neturi ministro darbo patirties. Priežastis kita - O.Vėbrienė yra apskundusi S.Gentvilą Generalinei prokuratūrai. Ir gavusi pranešėjos statusą. Girdimas aiškus priesakas: pavaldiny, prikąsk liežuvį.

Nepastatyk į nepatogią padėtį ministro. Jei bent kiek apskabysi jo politinę karjerą, tau bus gausiai atsilyginta „tarnybiniais prasižengimais", „neatitikimais užimtoms pareigoms" ir t.t.

O pirmąja Lietuvoje pranešėja tapo buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus buhalterė Rasa Kazėnienė. Moteris iškėlė savo darbovietėje kai kuriuos trūkumus ir faktiškai daugiau nei dvejus metus buvo maišoma su žemėmis.

Kalėjimų departamento vadovybės, savo bendradarbių bei viršininkų ir suinteresuotų verslininkų puolama. O tuometinių teisingumo ministrų užstojama ne veiksmais, bet tik žodžiais. Galiausiai teismai įrodė, kad R.Kazėnienė buvo teisi.

Tačiau ar daug Lietuvos piliečių pageidautų R.Kazėnienės kovą pakartoti?

Rizikuotų savo turtu, jei jiems būtų iškelta byla už „šmeižtą"? Ne, žmonės, nors ir užguiti, tyli. Vis labiau Lietuvoje tyli. Vis labiau. Kasdien. Kasmet. Ir pilietine prasme tai yra tragiška.

Visuomenę apėmusi ne tik cenzūra, bet ir savicenzūra. Niekas nenori rizikuoti nei savo sveikata, nei darbo vieta.Net istorija nėra teisinga

Dar gali atsitikti taip, kaip neseniai atsitiko jau buvusiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovui, profesoriui Adui Jakubauskui. Arba buvusiam Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkui, istorikui Valdui Rakučiui.

Pastarasis savo pasisakymu apie holokaustą taip neįtiko išskirtinei tautai, kad ne tik atsistatydino iš komisijos pirmininko posto, bet ir viešai užtilo. O A.Jakubauskas, pasipriešinęs kelių užsienio ambasadorių raginimams kitaip pažvelgti į Lietuvos istoriją, irgi buvo išvarytas, net nepabaigus kadencijos.

Nes du mėnesius buvo atvirai, tiesiog ciniškai puolamas ne tik kai kurių istorikų, bet ir Seimo pirmininkės, liberalų, konservatorių, „socdemų". Visi staiga tapo „istorikais".

Tiesa, dar prieš tai buvo iš LGGRTC išėstas ir žurnalistas Vidmantas Valiušaitis. Neslėpęs pilietiškos pozicijos apie Kazį Škirpą ir generolą Vėtrą. Pasirodo, dabartinėje Lietuvoje jau baisu gerbti savo Tautos garbingus vyrus. Rizikuoji netekti darbo.

Matyt, tuoj turėsime slėpti, jog gerbiame savo tėvus ar esame tikintys.

Nes mūsų tėvai ir tikintieji kategoriškai pasisako prieš tos pačios lyties santuokas. Teks priprasti galutinai gyventi su apynasriu? Ne vien su kauke?

Neliesk Okeanidės!

Štai dar vienas pavyzdys - kas atsitinka žmogui, išdrįsusiam apskųsti dabartinį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką Tomą Vytautą Raskevičių.

Anksčiau prisistatydavusį ir Okeanide. 2019 m., kai T.V.Raskevičius dar dirbo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje Integravimo skyriaus vedėju, jis įsivėlė į konfliktą su pavaldiniu Mindaugu Kluoniu.

Anksčiau dirbusiu Valdo Adamkaus patarėju. M.Kluonis pasiskundė tuometinei lygių galimybių kontrolierei Agnetai Skardžiuvienei, kad T.V.Raskevičius prie jo priekabiauja.

Tačiau reakcija buvo tokia - T.V.Raskevičius neleido pavaldiniui išeiti nemokamų atostogų, nušalino nuo kai kurių projektų, o galiausiai buvo panaikintas M.Kluonio etatas.

Nors M.Kluonį teismas grąžino į darbą, jam čia buvo sukurta tokia nepakenčiama psichologinė atmosfera, kad žmogus neišlaikė ir išėjo iš darbo.

Šįkart - jau savo noru. O T.V.Raskevičius liko. Tik vėliau išėjo. Į Seimą. Ir dabar kuruoja žmogaus teises. Matyt, M.Kluonis nebuvo žmogus? O mes? Ar vis dar žmonės savo Tėvynėje?