Gabrielius Landsbergis: Rusija telkia resursus prieš Lietuvą ir NATO: norėčiau būti neteisus

„Matome, kad Rusija karą pradėjo su 200 tūkst. kareivių, kurie buvo sutelkti prie Ukrainos. Šiandien Rusija turi (karių – ELTA) mažiausiai du kartus daugiau. Jų apie kariuomenės reformą paskelbti planai, panašu, atitinka tikrovę. Tai nėra jų tradicinė propaganda. Karinė reforma yra nukreipta prieš NATO ir mus“, – komentuodamas interviu Eltai išakytas mintis apie Lietuvai kylančias grėsmes teigė G. Landsbergis.

Pasak jo, kalbėti apie susvyravusi Lietuvos saugumą ir egzistencines grėsmes verčia situacijos neapibrėžtumas Ukrainos fronte.

„Gali būti, kad mes matysime pokyčius Ukrainoje. Aš visą laiką pabrėžiu, norėčiau klysti, būti neteisus. Norėčiau turėti galimybę ir sakyti: atsiprašau, situacija yra geresnė. Bet to gali nebūti“ – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.

Rusijos nepavyksta sustabdyti

Ministras pripažino, kad jo įspėjimai skamba grėsmingai. Tačiau, pridūrė jis, „švelniau“ apibendrinti Lietuvai aktualiame geopolitiniame regione susiklosčiusios situacijos jis negali.

„Skambėjo taip, kaip yra. Niekaip kitaip švelniau pasakyti negalėčiau“, – teigė jis.

„Geografiškai esame arčiausiai karo, istoriškai – esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Nesustabdyta Rusija tęs savo kovą“, – argumentavo politikas, pridurdamas, kad jo manymu Rusijos taip ir nepavyko sustabdyti.

„Aš matau, kad jos nepavyksta sustabdyti“, – teigė G. Landsbergis.

Ragina Lietuvą permąstyti saugumo koncepciją

Konservatoriams vadovaujančio ministro teigimu, Lietuva privalo permąstyti savo saugumo koncepcijos gaires.

„Aš pakviesiu surasti sprendimą. Prieš metus aš gal pats tikėjau, kad situacija gali būti kitokia Ukrainoje (...). Ateina laikas, kada mes turime suprati, kad mūsų dvi kaimynės ne tik, kad nenugalėtos, bet jos turi galimybę atsistatyti ir tęsti savo kovą toliau. Klausimas, kas bus kitas taikinys“, – teigė politikas, pažymėdamas, kad Lietuva neturėtų kliautis vien 5-ojo NATO straipsnio garantijomis.

„Taip, mus gina 5-asis straipsnis, bet tai neturi būti mus apatijai paskatinantis veiksnys“, – teigė politikas.

„Mes privalome diskutuoti ir labai aiškiai paaiškinti, kad mokesčių pertvarka, kuri vyksta, nepaisant to, kad ji nesusilaukė labai didelio palaikymo, ji taip pat yra susijusi su mūsų nacionaliniu saugumu. Klausimas, ar mes galime susitelkti tam, kad galėtume finansuoti saugumą tiek, kad mes turėtume strateginį pokytį“, – aiškino G. Landsbergis.

Jo teigimu, privalu grįžti ir prie visuotinio šaukimo į kariuomenę idėjos.

„Visuotinio šaukimo idėja privalo būti diskutuojama ne abstrakčiai, kada nors, bet realiai. Ko tam reikia, kokių resursų, kokio sutelktumo. Klausimas iš ko mes tai finansuojame“, – sakė G. Landsbergis.

Politikas nesileido į opozicijos jau spėtas išsakyti pastabas, esą ministro išsakyti raginimai atrodo keistai. Kaip Eltai teigė Seimo mažumai priklausantys politikai, galima klausimą užduoti ir pačiam G. Landsbergiui: ką per pastaruosius metus padarė valdantieji, kad tokias grėsmes sumažintų.

Konservatorių lyderis į tokias pastabas nereagavo. Pasak jo, klausimus apie Lietuvai kylančias grėsmes jis kelia, nes turi atsakomybių ne tik kaip ministras ar partijos lyderis, bet ir kaip tėvas.

„Noriu, kad mano vaikai gyventų saugiai Lietuvoje“, – teigė jis pridurdamas, kad šiam lūkesčiui yra iškilusios rizikos.

Būgštavimus dėl situacijos išsakė interviu metu

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.

„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.

Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.

„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.