Eugenijus Gentvilas: konservatoriai ir Grybauskaitė galėjo žinoti apie planuotus teisėsaugos veiksmus prieš Masiulį

Šia versija netiki ir Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas, tačiau jis svarsto, jog apie teisėsaugos planuojamus veiksmus prieš E. Masiulį galėjo žinoti ir TS-LKD, ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pastaroji, pasak liberalo, jam tą yra pripažinusi.

Apeliaciniam teismui šią savaitę baigus nagrinėji vadinamąją „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą, paskutinį žodį teisme taręs buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis E. Masiulis teigė, jog ši byla esą buvo užsakyta, o jos užsakovai yra konservatoriai.

„Nekyla abejonių, kad ši byla turi užsakovą. Paminėčiau konservatorius, bet jie apsiskaičiavo – tuometinius rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga“, – trečiadienį Apeliaciniame teisme sakė E. Masiulis.

„Įprastai mūsų teismai veikia greitai ir efektyviai. Todėl esu įsitikinęs, kad tokio ilgo proceso priežastys buvo užprogramuotos yra kaltinimo autoriaus ir tyrėjų“, – pridėjo jis.

E. Masiulis ir kiti anksčiau kaltinimų sulaukę asmenys pirmos instancijos teismo sprendimu dėl korupcinių veikų buvo išteisinti, tačiau šis sprendimas apskųstas Apeliaciniam teismui, juo valstybės kaltintojas, prokuroras Justas Laucius siekia išteisintuosius pripažinti kaltais, skirti jiems bausmes.

Apeliacinis teismas sprendimą byloje planuoja skelbti lapkričio 22 d.

Konservatorius mano, kad E. Masiulis žaidžia „išlikimo žaidimą“

Eltos kalbintas TS-LKD pirmininko pavaduotojas, parlamento vicepirmininkas Paulius Saudargas, paklaustas, kaip vertina E. Masiulio teiginį, kad konservatoriai yra „MG Baltic“ bylos užsakovai, tokį pasakymą pavadino nesąmone.

TS-LKD atstovas priminė, kad kilus politinės korupcijos skandalui, pačios konservatorių partijos atstovams yra tekę liudyti byloje, kai kurie jų irgi buvo apklausiami. Tad, pasak P. Saudargo, minėtas skandalas pakenkė pačiai TS-LKD.

„Manau, kad čia yra nesąmonė. Mūsų partiją tai irgi paveikė, teko kai kuriems partijos nariams eiti liudyti. Taigi, mūsų partija taip pat nukentėjo, reputacinė žala taip pat buvo padaryta“, – dėstė P. Saudargas.

Konservatorius spėjo, kad E. Masiulis ėmė kaltinti ne kartą anksčiau buvusius liberalų bendražygius konservatorius iš desperacijos.

„Manau, kad jis taip kalba iš desperacijos. Kita vertus, jis pats traukiasi iš politinio lauko. Jo pozicijos netapatinčiau su Liberalų sąjūdžio pozicija. E. Masiulis čia jau žaidžia asmeninį išlikimo žaidimą, jis jau nežiūri tų politinių insinuacijų“, – aiškino P. Saudargas.

E. Gentvilas teigia, kad D. Grybauskaitė pripažino žinojusi apie teisėsaugos veiksmus prieš E. Masiulį

Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, partijos frakcijos Seime seniūnas E. Gentvilas taip pat teigė manantis, kad E. Masiulio pareiškimai apie esą bylą užsakiusius konservatorius, tėra jo gynybinė versija.

„Dabar tai yra apsigynimui reikšmės nebeturintis dalykas, tai yra pareiškimas visuomenei. Teismas į tai nesureaguos, nes tai net nebandyta pagrįsti faktiniais duomenimis“, – Eltai sakė E. Gentvilas.

Vis dėlto liberalas kėlė versiją, kad kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė ir konservatoriai galėjo žinoti apie teisėsaugos planuojamus veiksmus prieš buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį.  

„Konservatoriai ir, mano manymu, D. Grybauskaitė žinojo, kad įvyks tokie dalykai su E. Masiuliu. Tai nereiškia, kad prezidentė D. Grybauskaitė ar konservatoriai yra bylos užsakovai. Visų pirma, nereikia daryti neskaidrių dalykų ir nereikės nieko bijoti, niekas nieko neužsakinės tuščioje vietoje“, – dėstė E. Gentvilas.

E. Gentvilas teigė, kad D. Grybauskaitė apie tai, jog žinojo apie teisėsaugos planuojamas kratas 2016 m. gegužę pas E. Masiulį, jam pačiam yra asmeniškai užsiminusi, praėjus keliems metams po minėtų kratų. Liberalas teigė, kad tokia situacija jam yra suprantama, anot E. Gentvilo, šalies vadovai turėtų žinoti apie teisėsaugos planuojamas išskirtines operacijas.

„Priimu ir pripažįstu prezidentės D. Grybauskaitės poziciją, jeigu ji iš tiesų žinojo, kad bus daromos kratos, bet nesiėmė jokių nurodomųjų veiksmų teisėsaugai“, – tvirtino pašnekovas.

Priminė G. Landsbergio veiksmus

E. Gentvilas, kalbėdamas apie aplinkybes, kurios, jo manymu, leidžia kelti versiją, jog konservatoriai galėjo žinoti apie planuotus teisėsaugos veiksmus prieš E. Masiulį, ragino prisiminti 2016 m. gegužę.

Anot jo, tuometinis TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis buvo ne kartą užsiminęs apie tai, kad planuoja atsisakyti europarlamentaro mandato, žengti į nacionalinę šalies politiką, vesti partiją į 2020 m. Seimo rinkimus. E. Gentvilas priminė, kad teisėsauga kratas pas E. Masiulį namuose, Liberalų sąjūdžio būstinėje atliko 2016 m. gegužės 12 d., o žinia apie tai, kad G. Landsbergis atsisako europarlamentaro mandato buvo paskelbta kitos dienos rytą. Liberalas spėja, kad TS-LKD lyderis sprendimą dėl mandato atsisakymo priėmė tą pačią dieną, kai vyko kratos pas E. Masiulį.

„Akivaizdu, kad sprendimas priimtas tos pačios dienos vakare, jis (sprendimas atsisakyti europarlamentaro mandato – ELTA) liudijo, kad tai (kratos pas E. Masiulį – ELTA) lyg ir nebuvo staigmena. (...) Tai buvo greita (G. Landsbergio – ELTA) reakcija, kurios šiais metais tam tikrų įvykių metu buvo pasigendama. Ta reakcija tada buvo greita ir ryžtinga – „traukiuosi iš Europos Parlamento, grįžtu į Lietuvą gelbėti dešiniųjų viltis“, – aiškino E. Gentvilas.

„Po to sekė G. Landsbergio pasakymas, kurį pacituosiu: „arba visi liberalų vadovai investavo į nekilnojamąjį turtą Nidoje, arba visi liberalų vadovybė yra korumpuota“. Kitaip sakant, pasakyta, kad arba visi neskaidriai investuoja, nors ten tik E. Masiulio versija, kad jis investavo, o niekas kitas niekur neinvestavo, arba visa liberalų vadovybė yra korumpuota“, – tęsė E. Gentvilas.

ELTA primena, kad teisėsauga kaltino E. Masiulį kyšio paėmimu iš R. Kurlianskio už koncernui „MG Baltic“ palankių sprendimų priėmimą, tačiau E. Masiulis teigė, kad iš verslininko gauti 90 tūkst. eurų buvo ne kyšis, o paskola investicijai į nekilnojamąjį turtą pajūryje. E. Masiulį ir R. Kurlianskį išteisinęs pirmos instancijos teismas šią versiją patvirtino.

E. Gentvilas svarstė, kad vertinant tuometinį konservatorių elgesį, galima kelti versiją, jog dalis TS-LKD vadovybės galėjo žinoti apie planuojamus teisėsaugos veiksmus prieš E. Masiulį.

„Atmetu E. Masiulio versiją, kad konservatoriai yra (bylos – ELTA) užsakovai, nes aš jokių pagrindų tam pagrįsti neturiu, bet apie žinojimą, informuotumą galima būtų samprotauti. Nepatvirtindamas E. Masiulio išsakytų žodžių, kad konservatoriai yra užsakovai, neatmetu galimybės, kad dalis konservatorių vadovybės buvo informuoti, žinojo apie tai ir buvo pasiruošta greitiems veiksmams ir sprendimams“, – aiškino liberalas.

ELTA primena, kad E. Gentvilas gegužės pabaigoje taip pat viešai piktinosi G. Landsbergio pareiškimais, kad vadinamajame „čekučių“ skandale Seimo nariai turi prisiimti kolektyvinę atsakomybę. Tąkart politikas atkreipė dėmesį į konservatorių vadovo pareiškimą apie liberalų deleguotą kultūros ministrą Simoną Kairį. E. Gentvilas teigė iš G. Landsbergio išgirdęs pasakymą: „jis nėra didesnis vagis negu jo deleguotas ministras“.

Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl minėtos frazės kreipęsis E. Gentvilas tada sakė, kad TS-LKD lyderis, apkaltinęs dalį parlamentarų neskaidriu Seimo lėšų panaudojimu, pažeidė nekaltumo prezumpciją.