Ekspertui abejonių kelia Lietuvoje esančios priedangos: situacija Kyjive jau parodė, kas gali būti

Tačiau gaisrinės ir civilinės saugos specialistui Sauliui Zabulėnui Lietuvoje esančios priedangos kelia abejonių. Anot jo, kyla problema, kaip pakliūti į tokias priedangas naktimis ir savaitgaliais.

Kraupi situacija dėl uždarytos priedangos pavojaus atveju įvyko ir Ukrainos sostinėje. Kyjivo gyventojo Jaroslavo žmona, nesėkmingai per apšaudymą bandžiusi patekti į slėptuvę, žuvo gatvėje.

„Skambėjo oro pavojus, žmonės bėgo į slėptuvę. Slėptuvė tiesiog nebuvo atidaryta, ir viskas. Žmonės beldė, beldė labai ilgai. Ten buvo moterys, vaikai... ir niekas neatidarė...“ – Ukrainos leidiniui „Suspilne“ pasakojo Jaroslavas.

Gąsdina kai kurių priedangų neprieinamumas

Nors S. Zabulėnas sako, kad šitoje vietoje nežinomųjų yra gana nemažai, daugiausia klausimų kelia kai kurių priedangų neprieinamumas.

„Jeigu kalbame apie priedangas, didžiąją dalį jų arba pagrindinę dalį jų sudaro mokymo ir ugdymo įstaigos, darželiai, daugiabučių namų rūsiai. Bet realiai paėmus vidutinį daugiabutį – devynaukštį ir tikėtis, kad visi daugiabučio gyventojai tame rūsyje sutilps, yra gana sudėtinga.

Ypač jeigu reikėtų praleisti daugiau nei porą valandų, nors priedangos yra skirtos kelioms valandoms. Bet didžioji dalis tų pačių priedangų yra nurodytos kaip mokymo ir ugdymo įstaigos.

Ir šitoje vietoje kyla toks klausimas, kaip pakliūti į tas priedangas, kalbėkime apie mokyklas, darželius, naktimis ir savaitgaliais“, – situaciją komentavo gaisrinės ir civilinės saugos specialistas.

„Į savo buto ar namo rūsį aš galiu nusileisti bet kuriuo paros metu, turėdamas raktą, galų gale kažkas iš kaimynų tikrai jį atrakins. Kas man atrakins mokyklą, darželį naktį?“ – toliau mintį pratęsė jis.

Reikia matyti platesnį kontekstą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda sako, kad įstatymuose spragų čia nėra.

„Na, žinote, įstatymas visų tvarkų neparašys, kam batus apsiauti, o kam kepurę užsidėti. Yra kai kurie dalykai palyginti suprantami savaime. Raktas yra pas tą žmogų, kuris jį turi. Jeigu nėra žmogaus mokykloje, tai aš nieko turbūt naujo nepasakysiu, kad tiesiog nebus įmanoma patekti“, – kalbėjo laidos pašnekovas.

Panaši situacija yra stebima ir Ukrainoje.

„Ukrainoje tas pats, kiek mes stebime statistiką. Viena skaudžiausių pamokų yra, kad tiesiog yra žūčių, kurios įvyksta prie pat durų, nes ten tiesiog įvyko oro ataka ir žmogus tiesiog nespėjo patekti į tą patalpą. Taip, galima daug čia visokių dalykų atrasti, bet esminis galbūt principas yra toks, kad nesustokime prie kažkokios vienos problemos, o tiesiog bendrai matykime kontekstą“, – aiškino E. Geda.

„Kontekstas yra toks, kad valstybė eina. Klausimas, kokie poreikiai, kokios problemos. Tos problemos yra skaičiuojamos tokios, kad reikia iš principo persižiūrėti visą turimą infrastruktūrą ir investuoti. Investuoti į struktūrines ir organizacines priemones. Kad būtų tam tikras žinojimas, ką aš darysiu, jeigu atsitiks tas konkretus atvejis – karo ataka“, – toliau savo mintį pratęsė jis. 

Kaip sako E. Geda, svarbiausia, jog diskusija apie tai vyksta, o darbai numatyti ne tik popieriuje, bet sudėliotos ir finansinės projekcijos: „Civilinėje saugoje mes iš tikro turime investicijų pratyboms, mokymams. Ir Seimas vis dar laukia civilinės saugos plėtros programos pateikimo, kurioje iš esmės numatyti proveržiai ne tiktai popieriuje, bet ir sudėliotos finansinės projekcijos.

Tiesa, neturime konkrečių pažadų, kada tos finansinės projekcijos bus realiai išmokėtos, bet džiaugiamės tuo, kad politiniu lygiu tikrai yra daug šnekama, yra daug aktualizuojama problemų.“