Ekonomistai: kainų augimas tik įsibėgėja

Statistikos departamento duomenimis, suderinta išankstinė metinė rugsėjo, palyginti su 2020-ųjų rugsėjo mėn., infliacija buvo 6,3 proc.

„Tai yra išankstiniai infliacijos rodikliai, bet kaip indikacija jais jau galima vadovautis.

Nors didelis tas infliacijos metinis rodiklis, visgi reikėtų pripažinti, kad kažkokio nustebimo jis nekelia. Infliacija įsibėgėjo tik šių metų pavasarį, kai dėl pandemijos išsibalansavusios žaliavų rinkos kainų šuolio efektas nuvilnijo per tiekimų grandines“, – Alfa.lt sakė Turto valdymo įmonės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Viena pagrindinių infliacijos augimo priežasčių – pandemija

Anot ekspertės, praėjusiais metais Lietuvoje kainos nekilo, būtent todėl infliacija įsibėgėjo tik šių metų pavasarį.

„Matome, kad tas aukštesnis kainų lygis vis dar atsispiria nuo itin žemos palyginamosios bazės.

Pernai jau ruošėmės antrajam karantinui, visi buvome sunerimę dėl ekonomikos tvarumo, elgėmės atsargiai ir tuo metu kainų augimo proveržių nebuvo, tai yra viena iš dabartinio kainų augimo priežasčių.

Nemažą dalį infliacijos priežasčių, kurias stebime šiuose aukštesniuose metiniuose infliacijos rodikliuose, mes importuojame iš tarptautinių žaliavų rinkos, nes pandemija išbalansavo gamintojų darbo grafikus. Taip pat transporto, laivų, įmonės buvo priverstos stabdyti veiklą ir atitinkamai susidarė dideli pasiūlos vakuumai, kurie atsigaunant ekonomikai ir gamybai nebuvo įgalūs patenkinti reikšmingą paklausos šuolį“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė pabrėžė, kad Lietuvoje auga ne tik infliacija, bet ir atlyginimai. Pasak ekspertės, spartus atlyginimų augimas ateinančiais metais dar labiau paskatins ir kainų didėjimą.

„Visa tai indikuotų, kad tas kainų paūmėjimas yra laikinas dalykas, bet Lietuva turi išskirtinį bruožą – šalyje ne tik infliacija yra įsibėgėjusi, bet sparčiai kyla ir atlyginimai.

Jų didėjimas yra reikšmingas sąnaudų komponentui, paslaugų kainoms. Kai atlyginimų augimas yra toks spartus, tai toliau kurstys paslaugų brangimą ir kitais metais.

Jei jau kalbame apie metinės infliacijos rodiklius, tai tikrai šiemet nesulauksime jų kuklesnių. Tų priežasčių infliacijai didesniame lygmenyje išlikti ir kitais metais vis dar yra“, – teigė ekonomistė.

Indrė Genytė-Pikčienė.  Facebook

Yra nemaža grėsmė, kad jų augimas gali įsivažiuoti, ir mes užpūsime infliacijos burbuliuką, kokį buvome užpūtę 2008 m., gal ne tokį smarkų, bet panašų.

„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas tikina, kad dabartiniai infliacijos rodikliai dar nepasiekė savo piko.

„Pagrindiniai veiksniai yra sparčiai pakilusios energetinių žaliavų kainos ir sparčiau augti pradėjusios maisto kainos.

Taip pat ir paslaugų kainos sparčiai auga, yra nemaža grėsmė, kad jų augimas gali įsivažiuoti, ir mes užpūsime infliacijos burbuliuką, kokį buvome užpūtę 2008 m., gal ne tokį smarkų, bet panašų. Sakyčiau, dabartinės tendencijos yra keliančios nerimą.

Juolab kad prognozuojama, jog euro zonos šalyse infliacija kitais metais nebus didelė. Pagrindinė to priežastis yra vangiai augsiantys atlyginimai. Tad, kai praeis energetinių žaliavų kainų augimas, tikėtina, kad infliacija nukris žemiau nei du procentai“, – Alfa.lt sakė Ž. Mauricas.

Kartais Lietuvai reikia šalto dušo, nes kitose šalyse kainos taip greitai neauga.

Ekonomistas tikina, kad vis dar esantys valdžios ribojimai verslams taip pat turi įtakos infliacijai. Taip pat Ž. Mauricas pabrėžia, kad dabartinis rodiklis greitu metu gali išaugti net keliais procentais.

„Nenustebčiau, jei mes matysime metinės infliacijos skaičius, pasiekusius netgi 7–8 proc., čia jau priklauso nuo to, kaip vystysis energetinių žaliavų kainų dinamika.

Koją kiša ir vis dar likę nežymūs ekonomikos ribojimai.

Tarkim, jei apriboja žmonių lankymąsi tam tikrose parduotuvėse, tuomet persiskirsto srautai, žmonės eina į mažesnes parduotuves, bet juk jose ir kainos dažniausiai būna šiek tiek didesnės, tad tai irgi gali nepadėti infliacijai.

Belieka viltis, kad kitą pavasarį mes matysime gan ženkliai sumažėjusią infliaciją, jei ne, tada jau bus signalas, kad mes galimai prisivirėme košės, nes manau, kad kitose šalyse infliacijos nebus. (...)

Kartais Lietuvai reikia šalto dušo, nes kitose šalyse kainos taip greitai neauga.

Šie metai mums yra didelis išbandymas – arba mes išpūsime burbulą ir vėliau su pasekmėmis gyvensime ateinantį penkmetį, arba mes susiimsime ir daugiau dėmesio skirsime technologinei pažangai, kuri turėtų sumažinti infliaciją“, – tikino ekonomistas Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas .  Fotobankas

Per pastarąjį dvidešimtmetį aukščiausias infliacijos rodiklis buvo fiksuotas 2008 m.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje rugsėjį, išankstiniais vertinimais, mėnesio infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 1,6 proc.

Suderinta išankstinė metinė rugsėjo, palyginti su 2020-ųjų rugsėjo mėn., infliacija buvo 6,3 proc.

Rugpjūčio mėnesį suderinta mėnesio infliacija siekė 0,4 proc., o metinė infliacija – 5 proc. Vidutinė metinė infliacija rugpjūčio mėnesį buvo 1,9 proc.

Tokių aukštų infliacijos rodiklių Lietuvoje nebuvo nuo 2009 m. balandžio mėn. Tuomet metinė infliacija šalyje taip pat siekė 6,3 proc.

Per pastarąjį dvidešimtmetį aukščiausias infliacijos rodiklis buvo fiksuotas 2008 m. balandžio mėn., tuo metu jis siekė 12,5 proc.