Būsime darbingi iki pat mirties: vyrų vidutinis amžius 71 m., pensija nuo 72 m.

Ar tokie planai įgyvendinami, jei dabar Lietuvoje vyrai vidutiniškai gyvena 71,5 metų, o moterys 81 m.? Kaip vyresnio amžiaus žmogus, turintis sveikatos problemų, galėtų dirbti, pavyzdžiui, statybų sektoriuje?

Tiesa, visoje ES vidutinė gyvenimo trukmė prieš pandemiją buvo 80,7 metų. Tačiau jokia šalis dar negalvoja, kad jų piliečiai liks darbo rinkoje iki 72 metų. Ir iš viso dar taip toli į priekį neprognozuoja.

Vieninteliai čekai yra numatę, jog iki 2041 metų prailgins savo darbingą amžių iki 67 metų.

O kroatai tikisi, kad 2038-aisiais galės išeiti į senatvės pensiją 67-erių. Tad net ir toliausiai į ateitį žiūrinčios Europos valstybės nesitiki, kad žmonės masiškai dirbs, perkopę aštuntąją dešimtį. Iki 72 metų.

Bet ką daryti, jei gimstamumas jau tampa tragiškas. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau pilna miestelių, kuriuose šiemet gyvena tik keletas vaikų, dar neturinčių vienerių metų. Užventyje - tik vienas, Pandėlyje ir Kavarske - po du. Dūkšte, Dusetose, Sedoje, Smalininkuose - tik po tris.

Ligoti

O dabar pažvelkime į mūsų papildomų darbo rankų statistiką. Kiek 2021 m. pradžioje turėjome į aštuntąją dešimtį įkopusių gyventojų, kuriuos būtų galima įdarbinti?

Statistikos departamento duomenimis, metų pradžioje Lietuvoje gyveno 128 624 žmonės, esantys 70-74 amžiaus grupėje. Iš jų 87 661 asmenys gyveno miestuose, o 40 963 - kaimo vietovėse.

Kitas klausimas - o kokia šių gyventojų sveikata?

Ir kas juos sutiktų priimti į darbą, kai statistika skelbia, jog šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 25 162 aštuoniolikmečiai?

Tad kas socialine ir demografine prasme svarbiau? Įdarbinti šalyje jaunimą ir taip skatinti sėslumą bei gimstamumą? Ar kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje senjorus?

Nors pati ES prieš pandemiją skelbė, kad joje, turinčioje 446 mln gyventojų, beveik 50 mln. žmonių serga lėtinėmis ligomis ir kasmet beveik pusė milijono darbingo amžiaus žmonių dėl jų miršta anksčiau laiko.

Tad ar tokia populiacija gali išlikti darbinga iki 72 metų, kai dabar Lietuvoje dauguma žmonių vos ištveria, kol vyrai gali išeiti į pensiją 64 metų ir 2 mėnesių, o moterys - 63 metų ir 4 mėnesių. 2026-aisiais darbingas amžius ir vyrams, ir moterims bus suvienodintas iki 65 metų.

Nepaklausūs

Tai, jog Lietuvos gyventojai tikrai nėra ypatingi sveikuoliai, įrodo ir statistika.

Statistikos departamento duomenimis, gyventojų sveikatos tyrimas, atliktas pernai rudenį, atskleidė, jog lėtinėmis ligomis serga ir ilgalaikių sveikatos sutrikimų turi apie 46 proc. gyventojų.

O aštuoni iš dešimties 65 ir vyresnių piliečių turi ilgalaikių sveikatos problemų. Tiesa, kiek mažiau nei 2014 metais. Minėtu laikotarpiu ilgalaikių sveikatos problemų šioje amžiaus grupėje turėjo devyni iš dešimties.

Dar liūdnesnis faktas - 35 proc. šios amžiaus grupės žmonių patyrė kokių nors nepriežiūros sunkumų.

Nejaugi šie žmonės dar galėtų dirbti statybose montuotojais ar mūrininkais. Tampyti kabelius, gręžti betoną?

O gal mokytojais? Jokia paslaptis, kad Lietuvoje senatvė vis dar stigmatizuojama. Dauguma tėvų pageidauja, kad jų vaikus mokytų jaunesni, šiuolaikiškesni pedagogai.

Tiesa, negalima sakyti, kad solidesnio amžiaus darbuotojai yra visiškai ignoruojami. Statistika rodo, kad apie 9 proc. senjorų, sulaukusių 70 metų ir daugiau, mūsų šalyje vis dar tęsia darbinę veiklą.

Patys save sumenkinantys

O ko tikėtis ateityje? Asociacijos „Senjorų Iniciatyvų Centras" vadovė Edita Šatienė pabrėžė, jog į kiekvieną atvejį reikėtų žiūrėti individualiai: „Žmogus žmogui nėra lygus, kiekvienas yra skirtingas.

Manau, jog pateikiama truputį klaidinga informacija. EK kalba apie darbingą amžių, kuris oficialiai tęsis iki 72 metų, bet į pensiją žmonės galės išeiti ir anksčiau. Į tai bus žiūrima lanksčiai."

Bet ir dabar, be EK rekomendacijos, lietuviai gali dirbti iki 72 metų ir dar ilgiau! Kad tik turėtų sveikatos!

„Ne visur, - patikslino E.Šatienė, - vienur amžiaus cenzas ribojamas iki 65 metų, kitur - neribojamas.

Valstybės tarnyboje gali dirbti iki 65 metų, o vėliau - dar iki 2 metų pagal sutartį gali dirbti mentoriumi. Žmonių yra tokia įvairovė, kad apie juos negalima kalbėti kaip apie masę.

Kai kurie vyrai jau 60 metų sulaukę sveikatos neturi, o tokio amžiaus moterų - dar daug stiprių.

Vieni gal nenorės dirbti iki 72 metų, nes tai - tik EK rekomendacija.

Manau, jog Komisija nori įteisinti tam tikras nuostatas, kad žmonės po truputį priprastų, jog ir vyresnio amžiaus žmogus gali būti darbingas.

Pas mus Lietuvoje istoriškai susiklostė kiek kitoks požiūris į vyresnį žmogų. Bendraujame per programas su Vokietija, Olandija, Suomija - ten yra labai daug įmonių, teikiančių privačias konsultacijas, kuriose konsultuoja ir 90 metų sulaukę profesionalai."

O mes ar tokiais profesionalais pasitikėtume? Ar neimtume tyčiotis, kad neva „nusikalba"? „Mes iš viso vieni kitų negerbiame, - nusijuokė E.Šatienė, - ir ne tik vyresniųjų.

O vyresni žmonės taip pat per daug pabrėžia amžiaus svarbą, patys save diskriminuoja dėl amžiaus - aš senas, aš „sukriošęs". Priima tai kaip normą. Taip neturėtų būti."

Komentuoja Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" vadovė Kristina KRUPAVIČIENĖ:

Na baisu, kai pagalvoji apie darbingo amžiaus ilginimą iki 72 metų! Ne tik statybose žmonės iki tokio amžiaus nepratemps. Visa eilė mūsų vairuotojų tiek neištemps.

Jau buvo atvejų, kai viešojo transporto vairuotojui sustojo širdis, užvažiavo ant kitų mašinų. Vairuotojai patiria didžiulį „presą", kuris sukelia širdies problemų, didina kraujospūdį, skrandyje atsiranda opų.

Neteisinga versti žmones taip ilgai dirbti. Tai labai nesąžininga iš Europos Komisijos pusės, nes yra ir turtingų šalių, turinčių daug pinigų.

Daug lėšų skiriančių darbuotojų reabilitacijai. Mes tokių sąlygų neturime. Mano intuicija sako, kad pensinio amžiaus ilginimas yra tam tikra privačių pensinių fondų politika. Ilgiau galės nemokėti žmonėms pensijų. Dėl COVID-19 taip pat labai išaugo vyresnių žmonių mirtingumas. Kiek pensininkų mirė. Ir tai ne tik pas mus. Pandemija „kirto" visai Europai.

Kodėl fondai nepasako, kiek dėl to sutaupė pinigų, nors sau moka didžiulius atlyginimus. Nežinau, nežinau, jau reikia revoliucijos! (Juokiasi - aut past). Kaip jie, norintys ilginti darbingą amžių, nebijo? Ar neims žmonės protestuoti ir daužyti parduotuvių vitrinų?

Gerai tiems, kurie gauna valstybines pensijas, o pas mus žmogus, tapęs našliu, papildomai gauna tik 24-26 eurus.

Net nežinai, kaip tokią „didelę sumą" išleisti. Esu labai pikta. Gegužės pirmosios proga rašysime savo reikalavimus valdžiai.

Jau padarė taip, kad išeinant į pensiją būtinas 35 metų darbo stažas, o dabar dar darbingą amžių didins? Tada bent 5 dienų reabilitaciją dirbantiesiems įteisinkite. Bet kuo ji padės?

Žmonės, ypač dirbantys lauke ar drėgmėje, kenčia nuo radikulito, sąnarių uždegimų. Mano žentas pats kabelius gatvių apšvietimui kloja. Su traktoriukais griovių kasti čia negalima, tik su lopetėlėmis kaip vaikams.

Kad miesto medžių šaknų nepažeistų. O Labanore - nieko. Didžiausi miško plotai iškirsti. Ar kas nors Lietuvoje apie žmogų galvoja? Niekas čia apie jokį žmogų negalvoja.

Dėl ko revoliucijos pasaulyje kyla? Todėl, kad nereikia žmonių per daug spausti.