Bedantė gynyba: vokiečių tankų batalionas Lietuvoje neturės tankų?

Tik yra viena problema. „Kiekvienas, įvaldęs keturias pagrindines aritmetines operacijas, žino, kad kovinė brigada reiškia papildomus reikalavimus personalui ir medžiagoms, kurių šiuo metu Bundesveras nepajėgus patenkinti“, – Bundesvero asociacijos pirmininką pulkininką Andre Wustnerį citavo „Die Welt“.

Šią savaitę B. Pistoriusas bus supažindintas su kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų bazės ir medicinos tarnybų reikalavimų sąrašu, kokią įrangą reikia įsigyti Lietuvos kariams.

Tai reiškia, kad „švyturio projektas“ bus įkainotas. Ir tai tikriausiai privers žmones krūptelėti, nes kelių šimtų milijonų eurų neužteks. B. Pistoriusas nusprendė ne dislokuoti esamą brigadą, o reorganizuoti padalinį. 

Tai reiškia, kad reikės įsigyti dešimtis tūkstančių ginkluotės ir reikmenų, kad būtų galima iš pagrindų apginkluoti didelį dalinį.

„Ministras vis dar nepasakė, kiek viskas mums kainuos“, – sako Ingo Gadechensas (CDU) iš Bundestago parlamentinės grupės, atsakingos už gynybos biudžetą.

Tiesa, B. Pistoriusas „per konsultacijas dėl 2024 m. biudžeto paskelbė, kad į biudžetą įtrauks vietą brigadai“. Tačiau atitinkamos antraštinių dalių grupės, skirtos tarptautinėms misijoms arba misijoms prilygstantiems įsipareigojimams, liko tuščios.

Vietoje to skirsnio „Kiti asignavimai“ antraštinėje dalyje „Nepaskirstomosios materialinės administracinės išlaidos“ yra nuoroda į brigadą.

„Beveik galima susidaryti įspūdį, kad pats ministras į visą tai žiūri ne visai rimtai“, – komentuoja I. Gadechensas.

„Kokį signalą tai siunčia mūsų sąjungininkams?“ Iš tiesų brigados formavimas iš pradžių yra visų pirma administracinis darbas: projektą planuojama baigti tik 2027 m. ar net vėliau.

Žinoma, tai nesiderina su Vokietijos vyriausybės NATO duotu pažadu paskelbti, kad maždaug 15 tūkst. karių turinti divizija bus parengta dislokavimui nuo 2025 m. 

Tam skirtos pratybos prasidės jau po kelių mėnesių, o Lietuvos brigada turėtų būti šios divizijos dalimi. Tačiau B. Pistoriuso „švyturys“ iki to laiko dar bus tamsus.

Taip yra dėl to, kad net vienas iš dviejų „patikrintų Vokietijos kariuomenės kovinių batalionų“, kurie, pasak ministerijos, kaip esami padaliniai sudarys „Lietuvos brigados branduolį“, šiuo metu vis dar neturi pagrindinės ginkluotės sistemos. 

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės Augustdorfo mieste įsikūręs 203-iasis šarvuotas batalionas metų pradžioje turėjo perduoti Ukrainai savo pagrindinius tankus „Leopard 2“.

B. Pistoriusas turi tik du pasirinkimus: atidėti brigadą „iki kitos dienos po niekada-niekada“ arba „siųsti ten mūsų karius su šluotomis vietoj tankų“.

„Taigi B. Pistoriusas nori į Lietuvą siųsti šarvuočių batalioną be tankų, – sako I. Gadechensas. – Kokį signalą tai siunčia mūsų sąjungininkams lietuviams?“

Ukrainai perduotus „Leopardus“ planuojama pakeisti tik 2026 m., jei pramonė juos pristatys laiku – iki to laiko kariai turi treniruotis treniruokliais.

Todėl, anot I. Gadechenso, B. Pistoriusas turi tik du pasirinkimus: atidėti brigadą „iki kitos dienos po niekada-niekada“ arba „siųsti ten mūsų karius su šluotomis vietoj tankų“.

Atsakydama į krikdemų klausimą, ministerija paaiškino: „Nustatant misijos profilį ketinama visus Lietuvos brigados padalinius visiškai aprūpinti geriausia turima medžiaga.“

Šio atsakymo problema yra žodis „ketinama“. Taip yra dėl to, kad Gynybos ministerija kol kas užsakė tik 18-os perduotų „Leopard 2“ pakeitimo priemones.

Tačiau vieša paslaptis, kad visas Bundesveras vis dar veikia toli gražu ne visu pajėgumu. Su pramone yra sudarytas bendrasis susitarimas, pagal kurį būtų galima nesunkiai pasitelkti papildomus kovinius tankus.

 Tačiau arba trūksta pinigų, arba noro nustatyti išlaidų prioritetus.

CDU politikas I. Gadechensas jau mato, kad gynybos ministro Lietuvos brigada smenga kaip „nevykęs suflė“. Bet kuriuo atveju terminas „švyturio projektas“ yra klaidinantis.

Juk brigada iš esmės yra dvišalis susitarimas su Lietuva. Tačiau NATO mastu Vokietija bus vertinama pagal tai, ar 2025 m. sugebės sukurti operatyvinę diviziją, t. y. daug didesnį vienetą. Tai yra tikrasis švyturys.

Kadangi Lietuvos brigada iki to laiko nebus parengta, jos vietą divizijoje iš pradžių užims vadinamoji „Sustiprintos budrumo veiklos“ brigada, kaip planuoja ministerija.

Tai Vokietijoje dislokuotas padalinys, turintis vadavietę Lietuvoje ir reguliariai čia vykdantis pratybas su atrinktais padaliniais.

Tačiau ši brigada neatitiks NATO reikalavimo 2025 m. per dešimt dienų būti pasirengusiai kovai bet kuriame rytinio flango taške.

„Vokietijai atsiųsti šią vieną brigadą į Lietuvą kainuos daug pastangų“, – sakė Miuncheno Bundesvero universiteto politologas Carlo Masala.

Todėl jis labai abejojo, ar papildomus įsipareigojimus NATO pavyks įvykdyti be finansinių triukų. C. Masalos išvada: „Šiuo metu mes vykdome saugumo ir gynybos politiką taip, tarsi Rytų Europoje nebūtų Rusijos agresijos karo.“