Aušrinė Armonaitė: esmių esmė yra ne skambučiai Kristijonui Bartoševičiui, o galimi sunkūs nusikaltimai

Pasak jos, svarbu yra aukų nuo seksualinio smurto apsauga bei reikiama pagalba prokuratūrai, šiuo metu atliekančiai ikiteisminį tyrimą. Visgi politikė pripažįsta, kad neaiškumų šioje istorijoje yra daug.

„Tikrai nežinau, kas ten kam skambino, kas ten kam rašė – ne visai, man atrodo, esmė. Esmė yra padėti prokuratūrai atlikti tyrimą, išsiaiškinti dalykus, esmė yra ginti aukas nuo seksualinio smurto.

Kai Laisvės partija teikė seksualinio smurto pakeitimus, daug kas juokėsi, reportažai irgi buvo kažkokie tokie tarsi humoro natele, bet, man atrodo, problema yra rimta ir matome dabar tai aukščiausiu lygiu“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Armonaitė.

Tačiau politikė pripažino, kad šioje situacijoje norėtųsi aiškumo.

„Politinė (problema – ELTA) yra ta prasme, kad yra daug neaiškumų. Tai visiems, matyt, norėtųsi to aiškumo: žmonėms, žiniasklaidai, visuomenėje. Tiesiog, kokios ten aplinkybės“, – sakė politikė.

„Bet tai nėra esmė. Esmė yra galimi nusikaltimai, sunkūs, ir tai yra esmių esmė“, – pridūrė ji.

Išsiaiškinti, ar buvo nutekinta informacija, pasak A. Armonaitės, turi prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos.

Su koalicijos partneriais Laisvės partijos pirmininkė situacijos tikina dar neaptarusi.

„Aš dar asmeniškai su niekuo nesikalbėjau apie tai“, – sakė ji.

Apie R. Morkūnaitės-Mikulėnienės skambutį K. Bartoševičiui tą dieną, kai Seimą pasiekė nuasmeninta prokuratūros informacija apie įtarimus vienam iš parlamentarų, antradienį pranešė portalas lrytas.lt. Politikė teigė, kad sausio 20 d. ji skambino tuo metu dar esamam frakcijos nariui „sulaukusi tam tikrų indikacijų“.

Visgi trečiadienio rytą konservatorių frakcijos Seime seniūnė savo skambučio aplinkybes patikslino. Ji teigė, kad kontaktavo su komandiruotėje Čilėje buvusiu kolega Kristijonu Bartoševičiumi po to, kai iš jo gavo žinutę apie sprendimą atsisakyti Seimo nario mandato.

ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo.

Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.

Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.

Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.

Tą pačią dieną N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą.

Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.

V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.

Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.

K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.

Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.