Ar nereikėtų mums paviešinti „Ignitis“ akcininkus?

Priminsime, kad praėjusios Seimo kadencijos premjeru paskirtas Saulius Skvernelis slapta nuo jį delegavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybės, o svarbiausia, nežinant Lietuvos žmonėms, išpardavė visiems mums priklaususio turto, tai yra, UAB „Ignitis" akcijų, dalį.

Faktiškai valstybė prarado galimybę reguliuoti elektros kainas savo šalies gyventojams.

Esant dabartinei konservatorių valdančiajai daugumai Seime, S.Skvernelis, vadovaujantis frakcijai „Vardan Lietuvos", save bando tituluoti opozicijos lyderiu.

Tik kyla klausimas, kodėl nei dabartinė mūsų parlamento valdanti dauguma, nei opozicija nepastebėjo Lietuvos žmones sudominusio siūlymo paviešinti „Ignitis" akcininkus?

Apie tai diskutavo buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, žurnalistas Valdas Vasiliauskas, Seimo narys Artūras Skardžius ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, pokalbį vedė Gediminas Jakavonis.

G.JAKAVONIS: Gerbiamas Artūrai, jūsų partijos prezidiume buvo iškelta idėja, kad reikėtų paviešinti „Ignitis" akcininkų sąrašą. Gal galėtumėte pakomentuoti situaciją?

A.PAULAUSKAS: Visų pirma, „Ignitis" šuo metu yra viena svarbiausių energetikos įmonių, kurios didžioji dalis akcijų priklauso valstybei.

Vis dėlto valstybė neteko dalies savininko teisių ir tik kažkokiais neaiškiais būdais į viešumą prasiskverbė informacija, kad akcijų įsigijo energetikos ministras Dainius Kreivys, kad finansų viceministras valdo tas akcijas bei yra atsakingas už „Ignitis" veiklą

Mes nežinome, kas tie gudručiai, kurie sugebėjo pasinaudoti situacija ir nusipirkti akcijų. Kaip pastebėjome, visas procesas buvo įslaptintas, net ir vykusios derybos yra 10-čiai metų įslaptintos.

Mano nuomone, žmonės turi žinoti ne tik tai, kiek tarybos nariai išleidžia ryšio priemonėms ar degalams, bet ir tai, kiek valstybė išleido iš savo rankų akcijų, ar tie žmonės negali daryti įtakos „Ignitis" veiklai.

Matome, kad elektros kainos yra nepastovios - tai šoka, tai krenta, ir tuos dėsningumus sunku suvokti.

V.VASILIAUSKAS: Formaliai valstybė yra pagrindinė „Ignitis" akcininkė, jai priklauso 75 proc. akcijų. Kaip minėjau, čia tik formaliai.

Įdomiausia, kad yra įslaptintas visas procesas, o kas jį įslaptino? Tai, kas gali įslaptinti - Vyriausybė. Kadangi Vyriausybė su savo ekonomika jau priėjo liepto galą, jai dabar reikėtų atokvėpio.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją galima pavadinti Lietuvos elektrikų partija, nors ten nėra nė vieno elektriko ir energetiko.

Jie nuo AB „Mažeikių naftos" jau pajuto, kad energetika yra višta, kuri deda auksinius kiaušinius.

R.KARBAUSKIS: Norėčiau priminti viso to pradžią, nes viskas įvyko kadencijoje, kai valdančiajai daugumai vadovavome mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau nė vienas mūsų partijos narys, esantis Seime, apie tai nieko nežinojo.

Akcininkai viską padarė taip, kad mes nesužinotume, nes mes niekada nebūtume balsavę už sprendimą privatizuoti valstybines strateginės reikšmės įmones.

S.Skvernelis teigia, kad tai nebuvo privatizavimas, tačiau manau, kad specialiai buvo pasirinkta būtent tokia forma, jog nereikėtų Seimo nutarimo.

Esmė yra ne tai, kas tie akcininkai, bet svarbu tai, ką turime toliau daryti. Manau, valstybei reikėtų išpirkti privačių asmenų valdomas akcijas - užtektų tų pačių pinigų, kuriuos gavo valstybė, nes akcijų kaina nėra pakilusi.

Faktas tas, kad visi žmonės iš mūsų buvusios frakcijos, dalyvavę tame susitarime, šiuo metu yra S.Skvernelio partijoje.

Atkreipkite dėmesį, kad nei estai, nei latviai tokių sprendimų nedarė ir valstybės energetinės įmonės neprivatizavo.

Mūsų partija nepritaria net autobusų parkų privatizavimui savivaldybėse, tai ką kalbėti apie tokią strateginę įmonę.

A.SKARDŽIUS: Besirengiant rinkimams, nepriklausoma „Ignitis" valdyba 2020 m. kovo mėnesį priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę, kuriai vadovavo finansų ministras Vilius Šapoka.

Tuomet buvo pakeistas „Ignitis" statusas, pertvarkyta į akcinę bendrovę, vėliau komisija paskelbė savo išvadas, kad reikia pasirinkti rudens laikotarpį (o 2020 m. rudenį vyko Seimo rinkimai) ir gražiai tas akcijas parduoti.

Buvo numatyta 33 proc.akcijų, paskui sumažino iki 26 proc., tačiau dabar 25 proc. akcijų valdo privatūs asmenys. Kas jas valdo? „Swedbank", „SEB bankas", visas būrys užsienio kompanijų bei privačių asmenų.

Kaip žinia, išaiškėjus skandalui, finansų viceministras Gediminas Norkūnas buvo atleistas iš viceministro pareigų, tačiau jis pats vėliau prasitarė, kad daug Seimo narių ir ministerijų darbuotojų turi įsigiję akcijų.

Prasidėjus krizei, Estijos premjerė ketveriems metams įšaldė energetikos kainas ir pasakė, kad Estijos energija gali dirbti be pelno ir nauda turi atitekti vartotojams.

Pas mus buvo pasielgta priešingai - kainos nebuvo mažinamos nei dujoms, nei elektrai. Ištikus krizei, susidarė paradoksali situacija, nes Vyriausybė numatė beveik bilijardą kompensacijoms už dujas ir elektrą.

Priminsiu, kad dujos ir elektra yra „Ignitis" rankose. Kaip jau minėjau, 25 proc. „Ignitis" akcijų priklauso privatiems asmenims.

Pažvelgus į 2022 metų ataskaitą, privatūs asmenys gavo daugiau kaip 22 mln. eurų grynojo pelno. Vadinasi, bankai šluojasi pinigus dar ir iš aukštų kainų.

Kaip atsiranda kainos? Vyriausybė skolinasi už dideles palūkanas iš bankų pinigus kompensacijoms už dujas ir elektrą, o bankai dar pasiima pelnus.

Karas Ukrainoje ir energetinė krizė atskleidė tokios veiklos nusikalstamą ydingumą, nes akcinės bendrovės tikslas yra vienintelis - pelnas.

R.KARBAUSKIS: Įdomu tai, kad buvo 2, o gal ir daugiau, Vyriausybės narių - ministras ir viceministras, kurie turėjo tiesioginį interesą, žinojo, kad ši įmonė planuoja išmokėti 6 proc. dividendų.

Tuo metu iš bankų buvo galima pasiskolinti už mažiau nei 2 proc. palūkanų ir galima buvo gauti 3 kartus daugiau pelno nieko nedarant.

Pasiskolinai, įdėjai ir gauni pelną nieko neveikdamas. Pasiūlykit kam nors gatvėje tokį „biznį", kad pasiskolini už 2 proc., o gauni 6 proc., tik kvailas nepriimtų tokio pasiūlymo.

Tačiau šiuo atveju kvailiais liko visi Lietuvos žmonės, mokėdami aukštas elektros kainas.

A.PAULAUSKAS: Prisiminkime istoriją, kaip visuomenininkas Andrius Tapinas atskleidė pavardes tų, kurie piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir nelegaliai savinosi kanceliarines lėšas.

Jeigu kas nors atidžiai stebėjo šią istoriją, tai STT tinklalapyje buvo galima pamatyti jų atliktą tyrimą, kuris buvo paskelbtas kovo mėnesį.

Buvo patikrinta 30 savivaldybių ir paaiškėjo, kad, pilant kurą, buvo atsiskaitoma daugybe skirtingų kortelių, pandemijos metu buvo važinėjama daug kilometrų, tik tame tyrime nebuvo pavardžių - buvo tik savivaldybių pavadinimai.

Kai nebuvo pavardžių, niekas per daug nekreipė dėmesio, tačiau kai atsirado pavardės, prasidėjo visas įdomumas.

Galima tik spėlioti, kodėl A.Tapinas užsiėmė tokiu tyrimu, galbūt ruošiasi prezidento rinkimams, o galbūt čia su konservatoriais buvo sugalvotas toks žaidimas.

G.JAKAVONIS: Kai vėliau išlindo Jurgitos Šiugždinienės, Gintarės Skaistės bei kitos pavardės, visuomenėje kilo pasipiktinimas. Koks čia yra A.Tapino vaidmuo?

V.VASILIAUSKAS: Kad A.Tapinas yra populiarus jaunimo tarpe, faktas, tačiau, mano nuomone, kol kas jis yra ne solistas, o komandos narys.

Sakau taip todėl, kad yra laikomasi tam tikro plano. Iš pradžių buvo „užkabinti" tam tikri asmenys, socialdemokratai jau lyg ir rankom ploja, kad bus pirmalaikiai Seimo rinkimai, bet tuomet staiga paviešinama Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus pavardė ir apie ankstesnius Seimo rinkimus niekas nekalba.

Kalbant apie J.Šiugždinienę, manau, buvo padaryta klaida, nes ji yra tarsi „pirmosios Lietuvos šeimos" narė, kūma.

Kai abu su G.Landsbergiu dirbo Andriaus Kubiliaus vyriausybės kanceliarijoje, tai Jurgita tapo vieno Gabrieliaus vaiko krikštamote.

Tačiau ji labai trumpai dirbo, ir niekas šito skandalo nesitikėjo. Vis dėlto išlindo dar stambesnė „žuvis" - Gintarė Skaistė, kuri dėl vairavimo išgėrus buvo praradusi teisę vairuoti, tačiau sugebėjo prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto.

Paaiškėjus šiam faktui, A. Tapinas iškart pažymėjo, kad G.Skaistė, grąžinusi į valstybės biudžetą 14 tūkst. eurų, pasiuntė labai stiprų moralinio standarto signalą, taip tarsi pateisindamas jos elgesį.

Grįžkime prie „Ignitis". Finansų viceministras G.Norkūnas pasitraukė iš pareigų, nes turėjo „Ignitis" akcijų, tačiau pagrindinis akcininkas D.Kairys yra akcininkas per smulkiųjų akcininkų bendrovę, kurią kontroliuoja D.Kreivio įmonė, turinti „Ignitis" akcijų.

D.Kreiviui net plaukas nenukrito. Mes kalbame apie šiugždinienes, o pagrindinis aferos sukėjas ir „konservatorių piniginė" yra šešėlyje.

Kodėl valstybė nevaldo „Ignitis"? Nes valdantieji kalba, kad negali pažeisti akcininkų interesų, o jų interesas yra vienas - pelnas.

I.Šimonytė numačiusi 800 mln. eurų biudžete kompensacijoms gyventojams už elektros ir dujų kainas, bet kadangi Europos rinkoje elektros kainos nukrito, tai buvo panaudota tik 160 mln. eurų.

Schema yra labai įdomi. Numatyta kaina 0,28 Eur/kWh, o kiek yra virš šios ribos - valstybė kompensuoja. Kas yra žemiau šios kainos - viskas yra „Ignitis" nuosavybė.

Pažiūrėkime, kaip čia viskas išeina. „Ignitis" elektrą perka Europoje už vidutiniškai 0,15-0,18 Eur/kWh, tai paskaičiuokime, kiek jiems lieka nuo 0,28 Eur/kWh.

Ir visiems yra normalu, nors ta kompensacija eina iš mūsų visų kišenės, nes tai yra valstybės pinigai.

Dar vienas įdomus aspektas. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo elektros kompensacija buvo numatoma iki 2023 m. liepos 1 dienos, o kompensacija dujoms buvo pratęsta, nes „Ignitis" yra pagrindinis ir gamtinių dujų tiekėjas.

Europoje 1 m3 gamtinių dujų kainuoja maždaug 0,30-0,40 Eur/m³, o „Ignitis" pardavinėja už 1,57 Eur/m³. Net keturis kartus daugiau ir tą visi toleruoja.

A.PAULAUSKAS: Pažiūrėkime aplinkui, tose savivaldybėse, kurios išlaikė savo šilumos ūkius, jų gyventojai šiandien mažiausiai moka už šildymą.

Ten, kur atidavė privatininkams, gyventojai moka brangiausiai. Paskui stebimės, kodėl žmonės išvyksta ir kodėl nepasitiki. Mes turime patys būti šeimininkai, o ne atiduoti privatininkams, kad jie kauptų pelną.

V.VASILIAUSKAS: Tuomet kyla klausimas, kam tokia valstybė yra reikalinga, jeigu pati neteikia jokių paslaugų. Kuo toliau, tuo labiau yra trinama riba tarp viešojo ir privataus sektoriaus.

Akivaizdu, kad „Ignitis" tapo mūsų visos Europos infliacijos generatoriumi, nes infliaciją labiausiai paveikia energetikos kainos.

Taip pat jis yra didžiausias kaltininkas dėl recesijos, į kurią mes patekome. I.Šimonytės Vyriausybė yra priėjusi liepto galą ir Lietuvą atvedė į aklavietę.

Čia jau „kosmetiniai" pakeitimai nepadės, turi būti radikalus krypties pakeitimas.

G.JAKAVONIS: Ar gali būti imtasi kokių nors teisinių priemonių prieš visus kaltininkus, ar čia gali būti tik moralinis teismas?

A.PAULAUSKAS: Aš manau, kad tie, kurie yra akcininkų sąraše, tikrai buvo apgalvoję, ar kas nors galėtų išsiaiškinti jų pavardes.

Aš tikrai niekur nemačiau, kad būtų oficialiai paskelbta, jog galima įsigyti „Ignitis" akcijų. Gal mes irgi būtume paėmę kokią vieną akciją.

Tad kyla klausimas, kokiu būdu „išrinktieji" įsigijo akcijų? Kas jiems pašnibždėjo, kad jau galima pirkti? Manau, kad visa tai veikė per bankus.

Tuomet reikėtų pažiūrėti, kokie bankai įsigijo „Ignitis" akcijų. Aš visuomet sakydavau, kad jeigu konservatoriai ateina į valdžią, tai lauk krizės. Ne jiems ta krizė ateina, o jie būtent ir sukelia krizę.

A.SKARDŽIUS: „Ignitis" apetitas nemažėja. Paskelbtoje įmonės 2023-2026 metų strategijoje nurodyta, kad ir toliau numatyta didinti dividendus bent 3 proc. kasmet.

Taip pat pasidžiaugta, kad per pirmąjį pusmetį pelnas didėjo 45 proc., bet, kaip minėjau, jie susirenka visas kompensacijas už dujas ir elektrą.

Dar norėčiau pridurti, kad „Ignitis" šiuo metu priklauso kogeneracinė jėgainė, kuri statoma Vilniuje, jos projektas kainavo 420 mln. eurų. Europos Sąjunga skyrė tik 140 mln., tačiau ES reikalauja 49 proc. jėgainės privatizuoti.

Matome dar planuojamus vėjo parkus Baltijos jūroje, kur iš įstatymų nebuvo išbraukta tai, kad šie projektai būtų statomi be paramos ir investuotojai mokėtų investicinį mokestį, o ne 15 metų melžtų elektros vartotojus, gaudami įstatyme numatytą kompensaciją.

R.KARBAUSKIS: Kalbant apie valstybę, įmonių, kurios yra strateginės, pavyzdžiui, transporto, energetikos ir t.t., privatizuoti negalima.

Valstybės, kurios buvo nuėję privatizavimo keliu, jau susigrąžino savo turtą.

Galima kalbėti, kad valstybiniame sektoriuje neefektyvus valdymas yra tuomet, kai yra natūrali monopolija, bet neefektyvus valdymas gali būti ir tuomet, kai žmonės yra kvaili.

Jeigu Lietuvos Vyriausybė būtų padariusi taip, kaip estai, ir būtų pasakiusi, kad „Ignitis" neturi uždirbti pelno, tas pelnas turi atitekti gyventojams per mažesnes elektros kainas, taip ir būtų buvę.

Kadangi akcijos buvo privatizuotos, tai bet kuris akcininkas galėjo paduoti valstybę į teismą, kad negavo tų 6 proc. Todėl ir kalbame apie tai, kad mums būtina atsiimti šios įmonės akcijas. Šiuo metu mes esame už borto.

Noriu pridurti, kad energetiniame sektoriuje mes turime klanus. Yra klanas, kuris konkrečiai susijęs su konservatoriais.