Ar Lietuva išgyvena politinės lyderystės badą?

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė, politologė Ainė Ramonaitė paaiškino, kad lietuviai iš gero lyderio tikisi dviejų savybių: kompetencijos ir sąžiningumo.

Ji teigia, kad tokios savybės kaip tvirta valia, atjauta ar žmonių supratimas vieniems gali būti daugiau svarbus, o kitiems mažiau, be to, tam įtakos turi ir skirtingas laikotarpis: „Tarkime, kažkokios krizės laikotarpiu stiprios rankos lūkestis išryškėja labiau nei normaliu laikotarpiu.“

Mūsų visuomenėje geras politinis lyderis turėtų būti kaip geras šeimininkas.

„Geriausiai stipraus lyderio vaizdas pagal visuomenę tinka prezidentui, nes tai – vienasmenis valdymo organas, bet 2020 m. daryta kokybinio tyrimo apklausa parodė, kad Gitanui Nausėdai nebuvo priskiriamos gero lyderio savybės.

Negalėčiau sakyti, kad buvo visuomenės nusivylimas, bet labiau neatitikimas tarp lūkesčių ir realybės, tos lyderystės, kurios žmonės norėtų, iš G. Nausėdos nesitiki“, – pasakojo politologė.

Ainė Ramonaitė.

Paklausus, ar naujai išrinktas Seimas turi ryškių lyderių, A. Ramonaitė atsakyti negalėjo, tačiau įvardijo, kad artimiausia apibrėžimui būtų Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Sprendžiant iš V. Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) reitingų panašu, kad jai visai pavyksta atlikti „taikymo“ vaidmenį, politikė turi pasitikėjimą iš platesnio visuomenės rato.“

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas, politologas Vytautas Dumbliauskas taip pat sakė, kad Seimo pirmininkė yra šiandienos „viltis“.

„V. Čmilytė-Nielsen tikrai pasirodė gerai, pagal amžių jauna moteris ir sugeba labai gražiai, taktiškai „išsivynioti“ konfliktiškose situacijose, moka neatsakyti į klausimą, jei jis sunkus, sudėtingas, gražiai suvynioja žurnalisto atsakymą“, – Alfa.lt komentavo MRU dėstytojas.

Tačiau ir ji nėra itin geras pavyzdys: „Ji nėra uždeganti, charizmatiška, o labiau raminanti, imasi konfliktų sprendimo.

Seimo pirmininkė nėra vedlys, paskui ją masės neis, ji visai kitokio tipo lyderė.“

V. Dumbliauską maloniai nustebino ir kitas politikos naujokas, parlamentaras Vytautas Mitalas: „Jis turi politikos duomenų, kalba ramiai, apgalvotai. Manau, jis iš Laisvės partijos (LP) turėtų pereiti į LRLS ir toliau tęsti savo politinę karjerą.

Jis kalba lyg subrendęs politikas, jo pasisakymai apgalvoti, struktūruoti, nėra nereikalingo tauškimo, nes kai kurie politikai tai mėgsta, o jis taip nesielgia.“

Lietuvoje mes turime lyderystės badą.

„Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Algirdas Brazauskas buvo charizmatiški lyderiai, o dabar kas?

Premjerės Ingridos Šimonytės reitingai irgi krenta. Atrodo, protinga moteris, tiksliai atsako į klausimus, pas ją viskas puikiai sudėliota, bet man atrodo, kad jos politinė karjera baigta, aš bijau, kad ji net pati daugiau neis į politiką.

Prezidentas G. Nausėda akivaizdžiai ne lyderis, jis buvo geras ekonomikos, finansų komentatorius, bet kandidatuodamas į prezidentus pasirinko užlipti į sau per aukštą pakopą.

Socialdemokratų Vilija Blinkevičiūtė?

Jos reitingai irgi pradėjo kristi. V. Blinkevičiūtė turi kažką tokio, bet kiek galima gražiai šnekėti? Reikia kažkokių programų, pasiūlymų, o be jos socialdemokratai neturi nieko.

Gintautui Paluckui taip pat viskas, ant jo galima dėti kryžių, jis ne lyderis, nors bandė, stengėsi“, – komentavo politologas.

Politikas turi turėti kažkokią Dievo dovaną, kad galėtų būti geru lyderiu.

V. Dumbliauskas tikina, kad geras lyderis turėtų atliepti visos visuomenės norus, kaip minėtieji buvę prezidentai, tačiau užtektų ir to, kad politikas būtų ir stiprus partijos lyderis: „Tarkim, jei Tėvynės sąjungoje (TS-LKD) vietoje Gabrieliaus Lansbergio atsirastų kitas stiprus asmuo, galėtumėme kalbėti apie kažkokį politikos lyderį.

Prieš I. Šimonytei pradedant ministrės pirmininkės darbą atrodė, kad ji galėtų būti stipri TS-LKD lyderė, bet šis postas jai kainuos politinę karjerą.“

Vytautas Dumbliauskas

MRU dėstytojas pabrėžia, kad lyderių trūkumas yra jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

„Ar Emmanuelis Macronas lyderis? Man jis nėra lyderis. Borisas Johnsonas? Angela Merkel atrodė lyderė, bet prisidirbo su nelegaliai sieną kertančiais migrantais iš Baltarusijos, dabar Vokietija kenčia.

Visokie Josephas Borrelis, Charlesas Michelis išvis graudu, verkti norisi. Europoje dabar iškilo tokie žmonės, kurie turėtų būti penkto lygio klerkais, jie nėra lyderiai, juos V. Putinas vynioja kaip šuniukus, kaip siūlus“, – dėstė jis.

Nauji politiniai lyderiai – karikatūriški.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas teigia, kad naujieji politikos lyderiai yra karikatūriški: „Jiems trūksta gilumo ir kompetencijų, jie atrodo labai paviršutiniški žmonės, pagarsėję skambiais pavadinimais, deklaracijomis, kurie, švelniai tariant, stebina.“

Politologas tikina, kad net politikos senbuviai pažeria kritikos naujokams, sako, kad jie neatlieka savo namų darbų, daug tuščiažodžiauja: „Tokiems lyderiams trūksta įdirbio ir yra paprasčiausias noras pasirodyti.“

Naujieji lyderiai yra povai su didele uodega, jiems trūksta turinio ir tai yra didelė problema.

Paklaustas apie konkrečius asmenis, B. Ivanovas sunkiai rado gerų pavyzdžių: „Galėtumėme žiūrėti į LP, į T. V. Raskevičių, bet ir jo lyderiu nepavadinsime, jis pasirodo tokiais fragmentais, pabūna žiniasklaidos centre ir vėl dingsta.

V. Čmilytė-Nielsen irgi gan naujas žmogus, bet pasirodo fragmentiškai, atrodo, kad neturi strategijos.“

Bernaras Ivanovas. Organizatoriai

„Jeigu tie asmenys iš tiesų nori būti politikos lyderiais, o ne laikinai užimti pareigas, turėtų rimtai prisėsti ir susidėlioti savo strategiją“, – pridūrė VDU docentas.