Apklausa atskleidė, ką gyventojai mano apie vaikų globos namų kaimynystę

Labiausiai dvejojama dėl galimo ramybės drumstimo ir nesaugumo jausmo, rodo reprezentatyvi „Spinter tyrimai“ apklausa. Specialistų nuomone, šios gyventojų baimės yra nepagrįstos ir greičiau nulemtos išankstinių nuostatų nei atspindinčios esamą situaciją.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 52 proc. respondentai mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. – dėl nesaugumo.

„Greičiausiai tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama, jog globojamas vaikas netinkamai pasielgė. Mūsų smegenys tuomet automatiškai priskiria visai globojamų vaikų grupei, kad jie netinkamai elgiasi, mažiau svarstoma, smalsaujama ir turime neigiamos nuostatos rezultatą, kai trūksta žinių iš įvairių šaltinių.

Žinoma, netinkamo elgesio priežastys slypi mumyse kaip nepatenkinti poreikiai. Turime suprasti, kad vaikui ypatingai reikia visos bendruomenės teigiamo prisilietimo, kad jo poreikiai būtų atliepti ir jis galėtų tvarkytis su patirtais išgyvenimais.

Kalbant apie triukšmą, juk jei mes gyvename šalia didelės, pavyzdžiui, 3 vaikų šeimos, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą.

Tai yra gyvybingas jų raidos poreikis bėgioti, žaisti, krykštauti iš džiaugsmo, ir mes neturėtume to stabdyti – juk vaikai džiaugiasi gyvenimu, vadinasi, yra laimingi.

Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti – tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos“, – komentuoja Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tuo tarpu nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai.

„Nesutarimų ar konfliktinių situacijų su kaimynais pasitaiko itin retai, tai priklauso nuo žmonių požiūrio ir tolerancijos, kaip ir bet kurioje kitoje kaimynystėje.

Vaikai bendruomeniniuose globos namuose gyvena kartu su socialiniais darbuotojais kaip didelė šeima, todėl dažniau girdime pozityvias istorijas, kai globotiniai susidraugauja su kaimynais ir jų vaikais – to ir siekiame, kad į bendruomenę atėję vaikai jaustųsi jos dalimi ir nebūtų atstumti“, – sako pašnekovė.

Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena 6-8 vaikai, su kuriais dirba 2-3 socialiniai darbuotojai, vadinami individualios priežiūros specialistais.

„Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus – jie lanko ir mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi pakankamai gerus socialinius įgūdžius ir būna pasirengę savarankiškam gyvenimui.

Be to, kaip ir visos šeimos, bendruomeninių vaikų globos namų šeimynos išsiruošia į įvairias išvykas, leidžia laisvalaikį, tai itin svarbu ir emocinei vaikų būsenai“, – pasakoja V. Demidenko.

Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams.

„Čia greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas – jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones.

Juo labiau, kad tinkamai auklėjami vaikai bus atsparesni aplinkos poveikiui, jie nepuls krėsti aibių vien dėl to, kad taip daro kaimynų vaikas“, – įsitikinusi R. Ladauskienė.

12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės.

„Visuomenės požiūrį į be tėvų globos likusius vaikus gali pakeisti tik teigiamos asmeninės patirtys – jei žmonės susiduria su šiais vaikais kasdienėse situacijose, jų turimos išankstinės nuostatos keičiasi greičiau, nei tiesiog išgirdus kažkieno pasakojimą, kad jų vaiko klasėje ar tėvų kaimynystėje yra globotinių“, – sako V. Demidenko.

Pasak jos, siekiant keisti visuomenės nuomonę apie bendruomeninius vaikų globos namus organizuojami įvairūs susitikimai su bendruomene, atvirų durų dienos: „Tikros vaikų istorijos visada labiau paliečia ir sujaudina, žmonės tampa mažiau abejingi.“

Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti Utenos raj., Panevėžio raj., Kėdainių raj., Alytuje, Panevėžyje, Pagėgiuose, Rokiškio raj., Molėtų raj., Šilutės raj., Prienų raj., Elektrėnuose, Varėnos raj., Rietave, Zarasų raj., Šalčininkų raj., Vilniuje, Ignalinos raj., Anykščių raj., Vilkaviškio raj., Ukmergės raj., Šiaulių raj., Pakruojo raj., Radviliškio raj.

Liepos 18-28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

„Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“ – CPVA inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti suvokimą (nuostatų ugdymą), kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę siekiant, kad kuo daugiau šeimų priimtų į savo aplinką (globoti, bendrauti, kartu leisti laiką) tėvų globos netekusius vaikus.

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.