Anušauskas: konvencija dėl kasetinių sprogmenų riboja Lietuvos galimybes gintis nuo jų

„Aš tik pabrėšiu, Lietuva yra vienintelė valstybė, kuri ribojasi su Rusija, kuri pasirašė šią konvenciją. Rusijai naudojant kasetinius šaudmenis, mes negalime netgi specialistų treniruoti jų išminavimui, elgesiui su jais, kadangi negalime pagal konvencijos nuostatas net atsivežti jų, turėti jų, laikyti jų, disponuoti“, – penktadienį žurnalistams Šalčininkų rajone sakė ministras.

Jis pridūrė manantis, kad reikalingos išlygos.

„Šiuo atveju Ženevos konvencija numato visų rūšių ginkluotės naudojimą tik prieš karinius taikinius, apie kasetinius šaudmenis kalba lygiai tokia pati, tai yra, jie negali būti naudojami prieš civilius“, – teigė A. Anušauskas.

Pasak ministro, siūlymas pasitraukti iš šios konvencijos yra parengtas ir bus derinamas su institucijomis.

Sekmadienį A. Anušauskas skelbė, kad Lietuva turėtų pasitraukti iš konvencijos dėl kasetinių sprogmenų uždraudimo. Pasak jo, tai reikalinga „norint įsigyti ir naudoti“ šią ginkluotę.

Konvenciją Lietuva ratifikavo 2011 metais, ja draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Konvencija dėl kasetinių šaudmenų pasirašyta 2008 metų gruodžio mėnesį Dubline ir įsigaliojo 2010 metų rugpjūčio 1 dieną.