A. Veryga: Šališkumas ir neobjektyvumas - LRT vadovų problema

- Būdamas sveikatos apsaugos ministru buvote nuolatinis TV veidas ir parodijų herojus. Ar žiūrėdavote, ką rodo? Kaip reaguodavote?

- Nežinau, ar daug rasite žmonių, kurie mėgsta į save žiūrėti. Aš beveik nežiūrėdavau.

Tiesa, kai dalyvaudavau laidose, kur būdavo ne tiesioginis eteris, o montuojama laida, kartais būdavo įdomu pažiūrėti, kaip viskas susidėlioja.

- Kaip iš savo patirties vertinate mūsų nacionalinį transliuotoją, kuris neretai kaltinamas neobjektyvumu, šališkumu?

- Tikrai negalėčiau kaltinti, kad kažką akivaizdžiai ne taip sumontavo, bet yra tokie žodžiais sunkiai paaiškinami dalykai, kai tiesiog jauti tą šališkumą. Natūralu, visi esame žmonės, žurnalistai taip pat turi tam tikras politines simpatijas.

Ir kai kalbiesi, supranti, jog žmogus nėra tavo politinis gerbėjas, todėl iš laidos vedėjo gausi galbūt aštresnį klausimą nei tavo oponentas, kurį jis pakalbins kažkaip gražiau, pasistengs, kad jam nebūtų nepatogus klausimas, paklaus taip, kad jis galėtų kažkaip gražiau atsakyt.

Tai tokie nežymūs niuansai, kurie jaučiasi.

- Ar visų mokesčių mokėtojų pinigais išlaikoma LRT gali sau leisti tokį dalyką, laidų vedėjai gali būti tokie angažuoti?

- Manau, to neturėtų sau leisti nė vienas žurnalistas.

Nenorėčiau vertinti jų darbo, nes kai politikai pradeda kritikuoti žurnalistus, yra negerai - žiniasklaida turi savo priežiūros institucijas. Bet jei kalbėtume apie LRT šališkumą ir neobjektyvumą apskritai, tai čia, manau, yra ne žurnalistų problema, tai LRT vadovų problema, valdžios, kuri priima sprendimus.

Visai nesistebiu, kad būtent čia yra kai kurių žmonių angažuotumas.

Praėjusioje kadencijoje mūsų, „valstiečių", iniciatyva buvo bandoma keisti kai kuriuos LRT tarybos sudarymo principus, kad viskas būtų skaidriau ir kad gal politiškai mažiau viskas angažuota būtų.

Nepavyko. Dabar ir skiname viso to vaisius, todėl nėra ko stebėtis, jog dabar kai kas dar bando tokiu būdu mums savotiškai parodyti, kur yra mūsų vieta.

Nacionalinis transliuotojas turi išskirtines sąlygas, todėl teoriškai komerciniams kanalams, kuriems ypač svarbu reitingai, žiūrimumas, daugiau pagundų turėtų kilti „pažaisti" su politikais, aštriau kažką pasakyti apie juos, labiau pašiepti ir panašiai.

Nes yra žmonių, kuriems patinka toks žanras.

Tad komerciniams kanalams pagunda netgi didesnė turėtų būti, bet neretai matau, kad ten objektyvumo ar politinio angažuotumo kai kuriais atvejais yra netgi mažiau, negu nacionaliniame transliuotojuje.

Ypač kalbant apie LRT vadinamuosius tyrimus, kur kažkaip stebuklingai daugiausiai tiriami yra tie, kurie labai nepatinka valdantiesiems. Juose pripasakojama tokių dalykų, kurių atsiplauti nelabai ir gali.

Atsimenu tyrimą, kur mane bandė susieti su Septintosios dienos adventistų bažnyčia, su dar kažkuo, suprask, vos ne sekta kažkokia.

Tokie tyrimai yra tiesiog žmonių juodinimas, žinant, kad dauguma visuomenės netikrins tų dalykų. Ir nėra kaip ten labai ginčytis, nes kaip paneigsi, kai kokią nors faktinę informaciją gali pateikti tam tikram kontekste.

Kaip, pavyzdžiui, LRT nuskambėjęs tyrimas „Riaušių anatomija", kurį kažkas, sudėjęs du filmukus socialiniuose tinkluose, labai taikliai palygino su Rusijoje sukurtu identišku kūriniu „Anatomija protesta".