A. Širinskienė: ačiū Ramūnui, bet „valstiečiai“ galutinai užkniso! 

Partijai, savo programoje pabrėžiančiai darnaus žmogaus ir darnios jį supančios aplinkos svarbą, pritrūko vidinės darnos savo frakcijoje?

Juk darnius santykius žmonės linkę palaikyti, o A.Širinskienė iš šios „darnos" spruko. Ir socialiniuose tinkluose atskleidė savo pasitraukimo priežastis.

Anot A.Širinskienės, šis sprendimas brendo ne vienerius metus. Kaip ir viešuose garsenybių pranešimuose apie santuokos nutraukimą, šis žanras reikalauja padėkoti buvusiam sutuoktiniui už kartu praleistus metus, bendrus vaikus, prisiminimus ir t.t.

Kartu pareiškiant, jog visada liks geri draugai. Politikoje šis glamūrinių žvaigždučių žanras mažiau tinka. Signalizuota tik tiek, jog A.Širinskienė R.Karbauskio nekaltina. Pyksta ant „valstiečių" frakcijos kolegų. O kodėl?

Mobingas. Kur žiūri Okeanidė?

Sprendžiant iš Seimo narės jausenos, įsivaizdavimų ar realybės, A.Širinskienė Seime ne vienerius metus kentė kolegų mobingą, atvirą tyčiojimąsi.

Netgi „tamsybininkišką" elgesį. Skandalas, kad jai buvo draudžiama per plenarinius posėdžius žiūrėti į posėdžiams pirmininkaujančius, nes jie nemėgo politikės žvilgsnio. Skandalas, kad buvo siūloma A.Širinskienės šalintis ar drausti su ja kalbėtis.

Jei tai tiesa, Seimas, kuriame vyksta tokie „tamsybiški", su žmogaus orumu nesuderinami, luoši santykiai, pajėgus kurti tik luošus įstatymus.

Kita vertus, įskaudinti, nusivylę žmonės linkę hiperbolizuoti.

Gal nebuvo taip viskas baisu, dramatiška ir beviltiška? Antraip, kur žiūri Seimo Žmogaus teisių gynimo komitetas. Gina vos ne visą žmoniją, bet ne Seimo narę.

Negi politikė - ne žmogus? Negi niekas iš kolegų nepastebėjo mobingo? Jei kolegos patarinėja kolegei, pro kurias duris į Seimo rūmus įeiti, kad nesikalbėtų su žurnalistais, tai kaip tokį elgesį traktuoti? Vadinti pavydu, kad A.Širinskienė už juos populiaresnė?

Nelogiška logika

A.Širinskienė yra giliai tikinti. O tikintieji paprastai būna didesni idealistai ir sunkiau pakenčia idealų trūkumus kituose žmonėse. Pavyzdžiui, asmeninės naudos troškimą.

Sprendžiant iš politikės įrašo feisbuke, „valstiečiams" šis asmeninės naudos troškimas buvo svetimas. Apsireiškė tik dabar. (Nors tuo labai abejočiau. Būtų visiškai prieš gamtą.)

Tarkime, opozicijoje jų programiniai idealai gerokai aptrupėjo. Ir automobilių nuomai pritartų, ir samagono gamybą įteisinantį įstatymą priimtų, ir seimūnų algas pasikeltų. Be to, neturi idėjų ir noro dirbti.

Tad A.Širinskienė, aplenkdama tik R.Karbauskį, faktiškai sumalė į miltus jo „valstiečius"! Kūrėją giria, bet jo kūrinį naikina? Kūrėją giria, tačiau kartu neakivaizdžiai peikia.

Nes partijos lyderis pražiopso partinių idealų aižėjimą. Bet nebūtinai gyvų būtybių pasaulyje viskas turi būti labai logiška. Ir nebūtina paraidžiui suprasti, ką žmogus iš tikrųjų sako.

Vaidink šeimą, bet per daug neįsijausk

Žmonės savo darbinę veiklą traktuoja skirtingai. Vieni pirmenybę teikia algai, kiti - savirealizacijai.

Treti į savo darbovietę ir jos kolektyvą taip įsijaučia, kad sutapatina jį su padidinta šeima. Iš tokios „šeimos", kaip ir iš įprastos šeimos, reikalaujama jos narių šimtaprocentinės ištikimybės, palaikymo, užuojautos, padrąsinimo ir dėkingumo už uolumą bei ištikimybę.

Būtent to, ko tikimasi ir iš santuokos. Kita vertus, žmogui daug lengviau, kai jį įskaudina svetimas, bet jis daug labiau išgyvena, kai jį įskaudina sesė ar brolis. Iš tos pačios partijos, frakcijos, įmonės ir t.t.

Jei, kaip rašo pati A.Širinskienė, jai net buvo patarinėjama vaikščioti pro kitas Seimo duris, tai kas ją nuo tokių „sesių" ar „brolių" užstojo? Kuri „sesė" pasakė - atsikabinkite nuo Agnės?

Tiesa, toks darbinių santykių modelis, peraugantis į „šeimos" modelį, juo įtikėjusius ir jam pasišventusius beveik visada nuvilia. Nes lietuviai - ne japonai. Lietuviai linkę aukotis dėl savo vaikų ir tikrų šeimų.

O su kitais tik sugyventi, priklausomai nuo pragmatinių aplinkybių. Kai kurie žmonės net savo Tėvynei nėra prieraišūs, tai juo labiau nebus prisirišę prie gimtosios Seimo frakcijos. Žmones, pasiruošusius uoliai dirbti, stengtis dėl savo partijos ar frakcijos gerovės, toks kitų narių elgesys galutinai tiek įskaudina, kiek gali vienas kitą įskaudinti tik sutuoktiniai.

Kaip reikėjo jaustis, kai tuoj po rinkimų iš Seimo pasitraukė „valstiečių" lyderis R.Karbauskis. Iš Seimo ir frakcijos pasišalino pats „šeimos" tėvas. Nors jam pirmumo balsus davė 66 484 rinkėjai.

Paskui „šeimą" paliko Sauliaus Skvernelio komanda. Tad kuo tikėti ir pasitikėti?

Galima tai vertinti kaip natūralius politinius procesus.

Tačiau galima vertinti ir kaip išdavystę, dezertyravimą ir t.t. Bent paaugliai, susibūrę į savo gatvių grupeles, tai vertintų kaip išdavystę. A.Širinskienę, tiek savo jėgų skyrusią „valtiečiams", toks kolegų elgesys turėjo labai nuvilti. Juolab kai ir šešėlinėje vyriausybėje ši politikė darbavosi daugiausiai.

Kas įvyksta tikroje santuokoje, kai santykiai tampa pernelyg toksiški? Viena pusė ilgai kenčia, jaučiasi neįvertinta, įskaudinta, o galiausiai esą „visai nelauktai" santuoką nutraukia, išsikelia ne tik iš buto, bet ir miestelio.

A.Širinskienė taip pat vienu ypu išsikėlė ne tik iš buto - „valstiečių" frakcijos, bet ir iš ankstesnės gyvenamosios vietos - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Padėjo toksiškiems santykiams tašką.

Agnė „iš ratų" - frakcijai lengviau?

Kodėl R.Karbauskis, pripažindamas bendražygės nuopelnus, nestojo jos pusėn? Todėl kad niekas neaukoja savo frakcijų ar partijų dėl vienos nepritampančios personos. Nors tokie darbštūs ir lyderiui ištikimi žmonės yra retas lobis.

Nė viena kita Seimo frakcija, pasitraukus Loretai Graužinienei, o dabar ir A.Širinskienei, tokia ištikimybe negali pasigirti.

Reikliam žmogui, reikalaujančiam iš aplinkinių visiško atsidavimo ir pritarimo, visada sunkoka bendrauti. Jie vadinami perfekcionistais, sunkiai pritampančiais, keistuoliais, darboholikais.

Prieš juos labai lengva susivienyti. Rodyti pirštais, kikenti. Kaip tarybinėse moksleivių talkose susivienydavo mokinukai. Prieš tą mergaitę, kuri greičiausiai cukrinius runkelius ravėdavo. Esą durnė, pataikūnė, neaišku, ko plėšosi.

Politikė išeina į Seimo regionų partiją. Ras joje bendrų idealų bent su tais frakcijos nariais, kurie, kaip ir A.Širinskienė, priklauso Laikinajai Maldos grupei, Ryšių su Šventu Sostu grupei ir pasisako už žmogaus gyvybę bei sveikatos apsaugą nuo pradėjimo iki mirties.

Tačiau „valstiečių" frakcijoje, išėjus A.Širinskienei, turinčiai 21 narį, net 13 politikų priklausė toms pačioms grupėms, kaip ir ši politikė.

Negi žmonės, priklausantys tai pačiai Laikinajai Maldos grupei ar norintys palaikyti parlamentinius ryšius su Šv.Sostu, nesugeba susitaikyti net per adventą?