Šiais metais sukanka 150 metų, kai Nidoje pirmą kartą sužibo švyturys. Andriaus KUNDROTO nuotr.

2024-ieji Neringoje – Švyturių metai

Net tris švyturius turinti Neringa 2024-uosius metus paskelbė Švyturių metais ir kviečia kurorto gyventojus bei svečius skirti dar daugiau dėmesio šiems navigaciniams ženklams, jų ir sykiu viso krašto istorijai.

„Neringa yra ne tik išskirtinio kraštovaizdžio, bet ir švyturių kraštas. Neringos bendruomenės, kurorto įstaigų, visuomenininkų dėka Nidos, Juodkrantės ir Pervalkos švyturiai nebėra tik navigaciniai ženklai. Tai mūsų unikalios istorijos ir gyvenimo būdo atspindžiai, šviesos ir vilties nešėjai“, – teigia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Sprendimą 2024-uosius paskelbti Švyturių metais dar praėjusių metų lapkričio mėnesį vienbalsiai priėmė Neringos savivaldybės taryba, prisijungdama prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Dvi savivaldybes jungiančios iniciatyvos autorius – žurnalistas, visuomenininkas Denisas Nikitenka.

Tokios iniciatyvos atsiradimą visų pirma paskatino tai, kad šiemet sukanka 150 metų, kai pirmasis švyturys buvo įžiebtas Nidoje, ir 140 metų, kai pirmą kartą sužibo ant šiaurinio Klaipėdos molo buvęs Baltasis švyturys. Spėjama, kad Baltasis švyturys kaip strateginis objektas vokiečių karių susprogdintas 1945 m. sausį.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo susprogdintas ir senasis Nidos švyturys. Iki šių dienų yra išlikę XIX amžių menantys link senojo švyturio vedę laiptai bei Urbo kalno papėdėje esantis pastatų kompleksas, tarp kurių ir garsusis Nidos šulinys. Visai greta senojo švyturio pamatų 1953-iaisiais metais buvo pastatytas šiandieninis Nidos švyturys.

Šiuos metus paskelbti Švyturių metais paskatino ir iniciatyvos aktualizuojant būtent švyturių paveldą – Klaipėdos švyturio tvarkyba ir atvėrimas visuomenei bei atsivėrusios naujos galimybės Nidos švyturio pastatų kompleksui.

Anot mero D. Jasaičio, laukia daug iššūkių ne tik parengiant kultūrinę renginių programą, bet ir įgyvendinant sprendimus, apimančius Nidos švyturio pastatų komplekso įveiklinimo klausimus. Galimybę šiuos pastatus pritaikyti visuomenės reikmėms atvėrė Vyriausybės nutarimas Nidos švyturio pastatų komplekso pastatus išbraukti iš parduodamų objektų sąrašo.

Dėmesys bus skiriamas ir unikaliam Pervalkos švyturiui. Lietuvoje tai vienintelis švyturys, kurį iš visų pusių supa vanduo – Kuršių mariose ties Pervalka, ant nedidelės dirbtinės salos, nuo kranto nutolusios apie 260 metrų, jis pastatytas 1900 metais. Visuomenės žvilgsnius Neringa nukreips ir į Juodkrantės švyturį, kelią laivams rodantį nuo istorinio Raganos (Bloksbergo) kalno.

Šventinių renginių programą rengs Neringos savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė. Prie šios iniciatyvos bus kviečiamos prisijungti ir kitos regiono savivaldybės, turinčios švyturius – Palanga ir Šilutės rajonas.

***

Vyks 15-osios Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės

Premijos įteikimo iškilmės vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Neringos savivaldybės nuotr.
Premijos įteikimo iškilmės vyks Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Neringos savivaldybės nuotr.

Sausio 6-ąją Juodkrantėje vyks Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo iškilmės. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu jau penkioliktoji premija skirta prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei.

Premija mokslininkei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą aktyvią ir kūrybišką veiklą, Pamario krašto etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą.

Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Nidos evangelikų liuteronų parapija. Šiai kandidatūrai vienbalsiai pritarė Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisija.

Premija kasmet įteikiama minint iš Kuršių nerijos kilusio Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines, šiais metais – 248-ąsias.

Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyksiančių iškilmių metu Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis mokslininkei įteiks premiją lydinčią skulptoriaus Vytauto Baransko sukurtą žalvarinę plaketę su Martyno Liudviko Rėzos portretu bei jo pasaulėžiūrą formavusiais ryškiausiais Kuršių nerijos simboliais.

Premijos įteikimo iškilmėse dalyvaus Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“, Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“.

Kasmetinė M. L. Rėzos premija skiriama už Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) kultūros tradicijos populiarinimą, M. L. Rėzos vardo garsinimą. Jos dydis – 3 tūkstančiai eurų.

Premijos įteikimo iškilmės vyks 2024 m. sausio 6-ąją Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje. Pradžia - 13 val.

***

Keičiasi paramos maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims teikimo modelis

2024 metais maisto produktų dalijimą pakeis maisto kortelės, į kurias bus pervedami pinigai. Asmenys savarankiškai galės apsipirkti ir išsirinkti maisto produktus nurodytuose prekybos centruose.

Dėl paramos turi teisę kreiptis šeimos (asmenys), jeigu šeimos pajamos vienam jos nariui ar vienam gyvenančiam asmeniui yra ne didesnės nei 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų valstybės remiamų pajamų (šiuo metu – 233,50 Eur) dydžio per mėnesį, bet neviršija 3 VRP (471 Eur) dydžių per mėnesį (yra nustatyti atvejai, dėl kurių galima kreiptis esant 3 VRP dydžių pajamoms).

Prašymuose paramai gauti gyventojai turi nurodyti pajamas per 3 praėjusius mėnesius.

Gyventojų prašymai gauti kortelę 2024 metams priimami nuo 2023 m. gruodžio 1 d. nuo 9.00 val. iki 12.00 val. Neringos socialinių paslaugų centre adresu: Taikos g. 11-2, Nidoje, arba Miško g. 2, Juodkrantėje.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder