1 tūkst. eurų ar net didesnės pensijos Lietuvoje: atskleidė, kas jas gauna ir ką daro kitaip

(12)

Vis daugiau gyventojų net ir sulaukę pensinio amžiaus nepalieka savo darbų. Daugelis jų tvirtino, kad nori būti reikalingi. Tačiau pridūrė, kad papildomi pinigai taip pat nemaišo.

Taip žmonės užsidirba po antrą pensiją. O vyresnių gyventojų ir pensijos didesnės. Pavyzdžiui, vis dar dirbantys 90 metų pensininkai gauna beveik 1 tūkst. eurų pensiją.

Tačiau ne visi žmonės išėję į pensiją lieka dirbti tose pačiose pareigose. Dvi portalo tv3.lt skaitytojos pasakojo, kad pavargo nuo protinio darbo, todėl išėjusios į pensiją tapo valytoja ir ūkvede.

Buhalterės darbus iškeitė į valytojos ir ūkvedės

72 metų Genutė iš Šiaulių pasakojo, kad išėjusi į pensiją gavo ūkvedės darbą vaikų darželyje.

„Dirbu puse etato, dažniausiai tvarkau aplinką. O darbą gavau netyčia, pasiūlė viena pažįstama įsidarbinti, o aš ir sutikau.

Darbas man labai patinka, nors prieš išeidama į pensiją dirbau visai kitoje srityje, buvau matematikos mokytoja, o vėliau daug metų dirbau buhaltere“, – prisiminė moteris.

Ji pasakojo, kad dirba tik pusė dienos.

„Darbą pradedu 8 val. ryte, o per pietus 11 val., jau baigiu. Todėl užtenka laiko ir su anūku pabūti ir ansamblyje dainuoti. Be darbo turiu ir daugiau veiklos.

Noriu turėti tikslą, tiesiog vaikščioti, susitikinėti su draugais – ne man, todėl ir dirbu. Ir tikrai ne pinigai mane motyvuoja. Mano pensija siekia 700 eurų, o alga – 300 eurų. Iš pensijos irgi pragyvenčiau“, – tikino moteris.

Anot jos, sunku pragyventi tiems pensininkams, kurie nori išlaikyti didžiulius namus.

„Kai mirė vyras ir išėjau į pensiją, pardaviau namus ir nusipirkau nedidelį butą. Jo išlaikymas daug neatsieina.

Tačiau girdžiu pažįstamų patarimus, kad verčiau tvarkyčiau įmonėms buhalteriją ir taip dar daugiau užsidirbčiau. Tačiau nenoriu, savo jau atidirbau, prie kompiuterių prisisėdėjau. Dabar noriu kitokio, fizinio darbo“, – sakė Genutė.

Ne tik dirba, bet ir sportuoja, šoka

Tuo metu Ona iš Kėdainių pasakojo, kad neseniai atšventė 70 metų jubiliejų. Moteris pasakojo, kad dirba baseine valytoja. Čia įsidarbinti ji nusprendė išėjusi į pensiją, prieš tai irgi dirbo buhaltere, turėjo savo įmonę.

„Dabar esu valytoja ir labai džiaugiuosi šiuo darbu. Fiziškai galbūt jis sunkesnis nei buvę darbai, tačiau jis nėra protinis, todėl dirbti lengva. Dirbti buhaltere dabar jau būtų sunku“, – tikino moteris.

Ona pasakojo, kad po darbo turi gana aktyvų laisvalaikį, kuris, beje, ir padėjo įsidarbinti sulaukus pensijos.

„Lankau šokius, viena kolektyvo narė dirbo valytoja, kai susirgo, ji paprašė manęs ją pavaduoti. Taip ją pavadavau keletą kartų. Galiausiai ji išėjo iš darbo, o aš likau dirbti vietoje jos. Dirbu visu etatu“, – įsidarbinimo istoriją pasakojo moteris.

Ji tikino, kad pensijos pragyvenimui užtektų.

„Gyvenu kartu su vyru, abu turime nemažus darbo stažus, todėl ir pensijos mūsų nemažos. Pragyventume iš pensijų.

Tačiau nenoriu sėdėti namuose. Po darbo irgi nesėdžiu namuose, sportuoju, lankau baseiną, vaikštau su šiaurietiškomis lazdomis ir šoku“, – aktyvaus laisvalaikio užsiėmimus vardijo Ona.

Profesinių sąjungų veikla įtraukia ir nepaleidžia

O kita dalis gyventojų sulaukę pensinio amžiaus nesusiduria su pokyčiais, jie lieka dirbti tame pačiame darbe. 

Pavyzdžiui, Vilija Bierontienė pasakojo, kad prieš išeidama į pensiją dirbo įmonės „Utenos trikotažas“ profesinės sąjungos pirmininke.

„Įmonė didelė, problemų daug, o darbuotojai manimi pasitiki, todėl ir nusprendžiau likti savo pareigose. Be to, jaučiu, kad mano darbas atneša teigiamų rezultatų.

Man 67 metai, tačiau fizinė ir emocinė sveikata leidžia toliau dirbti, sąjungos nariams iš karto pasakiau, kad jeigu matys, kad nusišneku, man pasakytų“, – juokavo moteris.

REKLAMA

Ji pasakojo, kad dirba ir daugiau profesinės sąjungos narių, kurie jau yra išėję į pensiją.

„Tiek siuvėjų, tiek kitokio profilio darbuotojų trūksta, todėl dirba ir pensininkai. Tačiau žmonės sako, kad dirba ne tik todėl, kad nori prisidurti prie pensijos. Dalis jų nori turėti užsiėmimą ir būti tarp žmonių.

Man darbas tarsi saviraiškos būdas. Žinoma turiu ir kitokių pomėgių. Dalyvauju politinėje veikloje, mėgstu skaityti, turiu daržą. Darbas gamtoje padeda pailsėti.

Ne paslaptis, kad profesinės sąjungos pirmininkas susiduria ir su nepatenkintais darbuotojais, ir su įmonės vadovais. Todėl būtinas poilsis“, – tikino V. Bierontienė.

Nori būti reikalingi

Elektrėnų komunalinio ūkio darbų saugos ir sveikatos specialistas bei įmonės profesinės sąjungos pirmininkas Gediminas Kriščiūnas irgi sakė, kad dirba, nes nori turėti užsiėmimą.

„Man 72 metai. Dirbu sulaukęs pensijos, nes noriu turėti užsiėmimą. Jaučiuosi pilnas jėgų ir nenoriu pro langą žiūrėti, kaip kiti eina į darbą, o aš sėdžiu namuose. Darbas tai – savirealizacija.

Jeigu žmogui sveikata dar leidžia dirbti ir jis jaučia, kad turi jėgų, tai tegu dirba ir dalinasi savo žiniomis. Turiu draugų, kurie jau pensininkai ir jie skundžiasi suprastėjusia reakcija. Sako, kad jaučiasi stabdžiais, todėl iš darbo nusprendė išeiti. Jie užsiima kitomis veiklomis – grybauja, uogauja“, – pasakojo G. Kriščiūnas.

Anot jo, atlyginimas nėra pagrindinė priežastis, kodėl vyresni žmonės dirba sulaukę pensijos.

„Dviese dar visai neblogai iš dviejų pensijų galima pragyventi. Tačiau papildomi pinigai praverčia“, – pastebėjo vyras.

O Lietuvos baldų ir medžio apdirbimo įmonių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Zigmas Jančauskas pasakojo, kad ilgus metus dirbo medienos įmonėje, kol galiausiai buvo išrinktas profesinės sąjungos vadovu. Darbo vyras nemetė ir sulaukęs pensijos.

„Tiesiog neišėjo palikti pareigų, nes žmonės balsuoja ir vis mane išrenka profesinės sąjungos vadovu. Žinoma, galėčiau atsistatydinti. Tačiau turiu įdirbį, patirtį. Į mane buvo daug investuota, važinėjome Skandinavijoje į mokymus. Todėl noriu toliau dirbti ir savo patirtimi dalintis.

Šių metų lapkritį švęsiu jau 76 metų gimtadienį. Jau senokai esu pensijoje“, – pasakojo Z. Jančauskas.

Jis pastebėjo, kad baldų pramonėje pensininkai nebenori dirbti.

„Jiems per sunku, nes technologijos eina į priekį. Vyresniems žmonės sunku su jomis dirbti. O pats dirbu ne dėl algos, bet todėl, kad dirbdamas jaučiuosi reikalingas“, – sakė vyras.

Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė jo pensija

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje dažniau dirba tie pensinio amžiaus žmonės, kurie dar prieš pensiją uždirbo didesnį darbo užmokestį, palyginti su kitais bendraamžiais, sukaupė didesnį stažą senatvės pensijai ir dirbo aukštesnės kvalifikacijos darbą.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aukštesnės pareigos darbe ir didesnis darbo užmokestis, geresnė sveikatos būklė yra esminės sąlygos likti darbe sulaukus pensinio amžiaus.

Kuo vyresnis dirbantysis, tuo didesnė jo pensija

Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra beveik 75 tūkstančiai dirbančių pensininkų.

„Vyriausi dirbantys senatvės pensijos gavėjai jau perkopė 90 metus – tokių visoje Lietuvoje yra 18, jų vidutinė pensija siekia 995 eurus.

Vidutinė dirbančių pensininkų pensija siekia 624 eurus, kai tuo metu vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 574 eurai.

Daugiausiai dirbančių pensininkų yra 65–69 metų amžiaus. Tokių žmonių dirba 34 320, jų vidutinė pensija siekia 604 eurus.

70–74 metų amžiaus pensininkų dirba 12 941. Jų vidutinė pensija siekia 710 eurų. 75–79 amžiaus žmonių dirba 3 434. Jų vidutinė pensija – 791 euras. 80-84 metų amžiaus dirbančių gyventojų yra 985. Jų vidutinė pensija siekia 847 eurus. 85–90 metų dirbančių pensininkų yra 153, jų vidutinė pensija – 880 eurų.

Dažnai, pasiekę pensinį amžių, žmonės lieka darbo rinkoje ne vien dėl to, kad norėtų pasididinti savo pajamas. Darbo rinkoje ilgiau išlieka vyresnio amžiaus vadovai, kvalifikuoti darbininkai, tarnautojai, paslaugų sektoriaus specialistai“, – komentavo „Sodra“.

„Sodra“ vardijo, kad tarp dirbančių senatvės pensijos gavėjų – 27 proc. specialistų ir 14 proc. vadovų. Nekvalifikuoti darbuotojai sudaro 24 proc. visų dirbančių pensininkų.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder